Kodėl nauja politinė valdžia lieja krokodilo ašaras

(Puslapis 1 iš 4)


Dmitrijaus Radlinsko (Fotodiena) nuotr.

Tomas Čyvas / Balsas.lt

2013-01-21 16:34

Pasikeitus valdžiai, naujoji pradeda aiškinti, koks sunkus jai teko palikimas. Ir taip po kiekvienų rinkimų.

Stebint neseniai pradėjusios dirbti Vyriausybės darbą, klausantis jos vadovo Algirdo Butkevičiaus pasisakymų, kirba mintis – jau kažkur girdėta. Prieš ketverius metus į valdžią atėjusi kita politinė jėga kalbėjo labai panašiai.

Ne kartą girdėta graudi istorija

„Nesitikėjau, kad rasime taip blogai“, – žurnalistams neseniai sakė A. Butkevičius, kalbėdamas apie buvusios valdžios valdytą energetikos sektorių. Jis pirmiausia pažėrė užuominų apie įtarimus dėl viešąjį interesą atitinkančių paslaugų (VIAP) mokesčio panaudojimo bei kitų finansinių operacijų.

„Pavyzdžiui, VIAP pinigai, kurie turėjo būti renkami nuo sausio 1 dienos, keliavo į kai kurių privačių ūkio subjektų sąskaitas užsienyje. Paskui – 750 mln. litų iš pradžių buvo laikomi bendrovėje „Litgrid“, vėliau perduoti kitai bendrovei, kurios įstatinis kapitalas yra 10 tūkst. litų. Tačiau reikia palaukti, kol pasibaigs tikrinimai, tyrimai, tada pateiksime išsamią informaciją“, – aiškino A. Butkevičius.

Buvusi valdžia, vos pradėjusi dirbti, irgi skundėsi, net raudojo.

„Socialdemokratų vadovo premjero Gedimino Kirkilo vadovaujama Vyriausybė slėpė nuo visuomenės tikrąją ūkio ir finansinę padėtį. Ji gerokai blogesnė, nei buvo skelbiama iki šiol. Paveldėjome nelengvą palikimą ir finansiniu, ir dvasiniu aspektu.

Mes dirbame tarp prasto paveldo, sudėtingos dabarties ir šviesesnės, modernesnės perspektyvos. Štai kur mes esame“, – kalbėjo dabar opozicinės, o tada valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas, tuometis premjeras Andrius Kubilius. Tai buvo 2008 metų pabaigoje ir 2009-ųjų sausį.

Apie tą patį, tik skirtingai

Valdžios kėdėmis besikeičiantys politikai mėgsta kalbėti tarsi apie tą patį, tačiau savo ar oponentų nuopelnams arba nuodėmėms paryškinti pasitelkia statistiką ir faktus remdamiesi skirtingais ir jiems naudingais atskaitos taškais.

Geras to pavyzdys – „Sodra“. Senstanti Europa iš esmės visur susiduria su didžiuliais iššūkiais dėl senjorų aprūpinimo išteklių, nelabai aiškūs problemos sprendimo receptai. Tačiau politikoje dažnai svarbu rasti kaltą, ir tai retoriškai pavyksta abiem pozicijos ir opozicijos užkardo padalytoms pusėms.

Socialdemokratas Algirdas Sysas apie „Sodrą“ kalbėjo taip: „Valdantieji visą laiką dejavo, kad 2008 metais paveldėjo praskolintą „Sodros“ biudžetą, nors tada jos deficitas siekė 1,44 mlrd. litų. Per ketverius metus jie sugebėjo jį padidinti iki 9 mlrd.“

Tiesa, jis yra išplatinęs ir kitą pranešimą, skelbiantį, kad deficitas tada buvo tik 0,5 mlrd. litų. Bet tai palikime dviem sysams susitarti tarpusavyje, galbūt ir mandatą bei atlyginimą dalijantis pusiau.

Straipsnio puslapiai:

- Tomas Čyvas

Close

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas