Kodėl nesišypso Lietuvos kasininkės: socialinė prekės ženklo sėkmė

(Puslapis 1 iš 2)


REUTERS/SCANPIX nuotr.

Jonas Ilevičius / Prekės ženklas

2014-04-01 20:00

Dažnai skundžiamės, jog mus aptarnavusios kasininkės, padavėjos ar pardavėjos nepasisveikino, neatsisveikino arba tiesiog nebuvo malonios ir paslaugios. Tuomet išėję iš parduotuvės ar kavinės keiksnojam tą pačią merginą ar No smiling vaikiną, o galvoje pradeda suktis tokie epitetai: „vriedna“, žąsis, višta, „surūgęs“ ir panašiai. Bet ar ne per daug asmeniškai priimame tokius dalykus? Juk aptarnavo ne giminaitis, draugas ar pažįstamas, o tam tikro prekės ženklo atstovas. Tad jei jus aptarnavęs asmuo nebuvo malonus bei mandagus – tai nereiškia, kad jis yra nedraugiškas. Paprasčiausiai jūs pasirinkote parduotuvę ar kavinę, kuriai jūs nesate svarbus. Be to, pasirinkote prekės ženklo atstovą, kuriam nerūpi, kaip jausitės naudodamiesi jo paslaugomis.

Ar yra dėl ko šypsotis?

Ne naujiena, kad aptarnavimo sferoje dirbantys žmonės kol kas vis dar negauna atlygio, kuris galėtų užtikrinti, pasakykime taip: paprastą ir visada sotų gyvenimą. Tad iš kurgi tos šypsenos, jei nemažai žmonių nei darbe, nei po darbų neturi dėl ko šypsotis. Šypsena, pasisveikinimas, rūpestis, kažkokia papildoma pagalba klientui taipogi yra paslauga bei aukšto lygio aptarnavimo rodiklis. Už tai darbuotojai turi gauti atitinkamą atlygį. Pripažinkime, kad didieji prekybos centrai bei restoranų tinklai už šypseną savo darbdaviams nemoka. Dauguma įmonių milžinų savininkai mokestį už šypsenas pasiima sau į kišenę ir jas investuoja į septintą naują automobilį ar nekilnojamą turtą. Iš kažkur tas atėjęs lietuvių verslininkų godumas, panašu, jog dar užsiliks. O kol investicijų į šypseną nesulauksime, patys vartotojai šypsenų prekės ženklams ne tik nedovanos, bet dar ir pažers kritikos, keiksmų bei nusivylimų, kaip buvo ligi šiol.

Šypseną kelia ne tik pilna piniginė

Prekės ženklo ar kompanijos sėkmė (gal ne tiek materialinė, kiek socialinė) itin priklauso nuo to, kaip jaučiasi jos darbuotojai. O nuo to, kaip jaučiasi jos darbuotojai, priklausys, kaip jausis jos pirkėjai. Spaudoje pasirodė tikrai ne vienas ir ne du straipsniai apie tai, kaip kasininkėms neleidžiama nubėgti iki tualeto, negalima normaliai pavalgyti ar pailsėti darbo metu. Padorios darbo sąlygos, netrypiančios žmogaus orumo, jau būtų šiokia tokia investicija į šypseną, jei atlyginimų pakėlimas atrodo per daug utopiška mintis. Kompanijos rodomas rūpestis darbuotojams, pačius darbuotojus paskatintų į kompaniją žiūrėti kiek kitaip. Darbdavio bei darbuotojo tarpusavio pagarba nėra tik vidiniai santykiai kompanijoje – tai ir prekės ženklo etika, normos. Jos teigiamai paveiks ir vartotoją, kuris parduotuvėje ar kavinėje galės jaustis laisvai ir patogiai, o ne lyg prašydamas didžiausios paslaugos bei švaistantis brangų pardavėjos laiką. Jei darbuotojas nesijaučia vertinamas bei gerbiamas, jis neturi jokio preteksto vertinti nei kompanijos, kuriai dirba, nei jos klientų. Tiesa, skaudžiausia, jog darbo ieškantys asmenys dažnai nelabai turi iš ko rinktis ir dirba ten, kur už šypseną niekas nemoka, arba… emigruoja.

Straipsnio puslapiai:

- Jonas Ilevičius

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas