Kodėl reikia viršnacionalinės valdžios?

(Puslapis 1 iš 4)


AFP/SCANPIX nuotr.

Benas Brunalas / Geopolitika

2012-06-01 09:52

Straipsnio autorius visų pirmiausia skaitytojus ragina į šį darbą žiūrėti labiau kaip į pamąstymą nei į logine sistema pagrįstą tekstą, siekiantį atsakyti į konkrečius klausimus. Priešingai, kelti naujus klausimus ir būtų pagrindinis straipsnio tikslas. Ir, reikia pripažinti, tema tam dėkinga. Ne vien dėl to, kad Lietuvos akademinėje ir politinėje erdvėje globalios viršnacionalinės valdžios samprata ar įvairių tokios valdžios įgyvendinimo galimybių aptarimas yra nepopuliarus ir plačiau nedetalizuotas. Apskritai svarstyti apie globalios viršnacionalinės valdžios koncepciją – tai svarstyti apie kažką sunkiai apčiuopiamo, gana utopiško ir neabejotinai tolimo laiko atžvilgiu.

Tačiau dalis mokslininkų globalios viršnacionalinės valdžios egzistavimą yra linkę laikyti visai suprantamu ir net neišvengiamu dalyku. Pavyzdžiui, naudodami įvairius skaičiavimus L. Marano, R. Narollas ar R. Taagepera pateikia įvairias preliminarias datas, kada pasaulis bus politiškai suvienytas. Vienų skaičiavimu, tai nutiks apie 3500 metus, kitų – jau 2300 metais. Šių mokslininkų išvados pateiktos remiantis matematiniais skaičiavimais, apimančiais tris keturis tūkstančius metų trukusią valstybių (tiksliau būtų „politijų“ (angl. polity) gyvavimo istoriją. Nuoseklus valstybių skaičiaus mažėjimas ir jų teritorijų didėjimas ilgalaikėje perspektyvoje yra pagrindinis kintamasis, leidžiantis prognozuoti tokią baigtį.

Tačiau ne visiems mokslininkams, kad numatytų vienos pasaulio vyriausybės įkūrimą, būtini tikslūs matematiniai duomenys. Sparčiai besikeičianti tarptautinių santykių ar socialinio gyvenimo aplinka gali tapti pakankama tendencija, leidžiančia kalbėti apie tokios valdžios realizavimą. Pasaulis tampa vis labiau ekonomiškai, politiškai ir kultūriškai integruotas, tad daugelis problemų tiesiog negali būti tik vienos konkrečios valstybės reikalas. Taigi globalios valdžios reikia ne tam, kad būtų galima lengviau išspręsti esamas ir būsimas globalias problemas ar iššūkius, o tam, kad tai vienintelis kelias jiems išspręsti.

Nacionalinio saugumo, kaip aukščiausio valstybės ir visuomenės intereso, idėjos populiarumas lemia vieningos, visas valstybes apimančios saugumo koncepcijos neišvystymą. Todėl dažnai spręsti globalias problemas tarpvalstybiniu lygmeniu, kai vienos valstybės nacionalinis saugumas tampa kitai valstybei nacionaline grėsme ar bent jau nepriimtina norma, yra sunku ar net neįmanoma. Pavyzdžiui, kol valstybės vis dar turi branduolinių ginklų, branduolinis karas nėra neišvengiamas. Bet ir totalus branduolinis nusiginklavimas dabartinėje sistemoje yra neįmanomas. Nė viena valstybė nesutiks visiškai sunaikinti branduolinių ginklų arsenalo, dvejodama, ar kitos valstybės elgiasi iš tikrųjų „sąžiningai“. Panaši logika, kai tarptautinės sistemos pagrindinis vienetas – valstybė – tampa kliūtimi problemoms spręsti, galioja ne tik kalbant apie branduolinių ginklų kontrolę, ji yra aktuali ir kalbant apie klimato atšilimą, terorizmą, aplinkos taršą, epidemijas ir pan. Galima kelti klausimą: ar šiuo atveju pati valstybė netampa svarbiausia visų esamų ir būsimų grėsmių priežastimi?

Straipsnio puslapiai:

- Benas Brunalas

Geopolitika

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas