Kodėl skelbiama, kad Lietuvoje pragyventi pigiausia?

(Puslapis 1 iš 2)


Fotolia.com nuotr. Parduotuvėje

Viktorija Chockevičiūtė

2017-10-27 18:15

 Viešinama statistika skelbia, kad Lietuvoje itin pigu pragyventi, tačiau paklausus to čia gyvenančiųjų, gali išgirsti visai priešingą nuomonę.

„Bloomberg“ teigia, kad pats pigiausias pragyvenimas iš 19 euro zonos šalių – Lietuvoje. Jie pastebi, kad Liuksemburge kainų lygis daugiau nei du kartus didesnis nei Lietuvoje. Kaip viduriuką pasiėmę Vokietiją, jie rašo, kad Liuksemburge prekės ir paslaugos yra 33 proc. brangesnė, o Lietuvoje – 43 proc. pigesnės nei Vokietijoje.

Prie mažesnes kainas turinčiųjų taip pat priskiriamos Slovakija, Latvija ir Estija. O prie brangiausių šalių, be Liuksemburgo, Airija ir Suomija.

Tuo tarpu Eurostatas įvertinęs darbo užmokestį ir gyventojų perkamąją galią skelbia namų ūkių išlaidas prekėms ir paslaugoms. Tačiau ir pagal šį indeksą, iš euro zonos šalių, pragyvenimas Lietuvoje kainuoja mažiausiai.

Viena – maisto kainos, kita – paslaugų

SEB banko vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda tv3.lt komentuoja, kad statistika pirmiausia remiasi ta informacija, kuri prieinama oficialiai, o oficialiai prieinama tik vieno pobūdžio informacija. Tad skelbiami duomenys gali ženkliai prasilenkti su asmenine patirtimi. Tačiau išvadų padaryti remiantis abiem šaltiniais – neįmanoma.

„Lietuvoje bendras kainų lygis tikrai žemesnis nei Europos Sąjungoje. Tik gal pagal produktus jau labai priartėjęs. Tačiau pagal daug darbo reikalaujančių paslaugų kainų lygį dar ne. Tai čia yra ta spraga, kuri lemia pigesnį pragyvenimą Lietuvoje.

Tuo tarpu žmonės remiasi savo patirtiniais stebėjimais, įspūdžiais, kartais subjektyviais vertinimais. Dėl to kada kainos ima sparčiau kilti ir susiduriama su labiausiai brangstančiomis prekėmis ir paslaugomis susidaro įspūdis, kad bendras kainų lygis labai padidėjo. Dėl to statistikų duomenys ir žmonių įspūdžiai ima neatitikti.

Tačiau padaryti prasmingą išvadą iš abiejų dėmenų, kad žmogus mano, jog kainos kilo 20–30 proc., o statistikos departamentas – 4 proc., sunku. Per vidurį juk neimsi“, – sako ekonomistas ir prideda, kad ekonominiai tyrimai remiasi oficialiais statistiniai duomenimis, o psichologiniai – žmogaus patirtimi.

Tokia pati situacija, pasak ekonomisto, ir vertinant kainas Lenkijoje. Nors bendras kainų lygis ten yra žemesnis nei Lietuvoje, skirtumas nėra toks didžiulis, koks atrodo žmonėms.

„Žmonės sakydami, kad kainos 30–50 proc. ten yra mažesnės, remiasi savo asmenine patirtimi pirkdami tik tam tikrą prekių grupę, kurių kainų skirtumas palyginti su Lietuva – didžiausias. Priešingu atveju, ko jie ten važiuotų. Dėl to daro prielaidą, kad viskas ten kainuoja daug pigiau, bet tai nėra tiesa, nes dali prekių gali būti ir daug brangesnės nei Lietuvoje, tačiau lietuviai jų nepirks, nes nematys naudos. Tad reikėtų remtis oficialiais duomenimis tiek dėl kainų, tiek dėl atlyginimų“, – mano G. Nausėda.

Straipsnio puslapiai:

- Viktorija Chockevičiūtė

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas