Kodėl stringa Valdovų rūmų statyba?

(Puslapis 1 iš 2)


Fotodienos nuotr.

Neringa Medutytė / Ekonomika.lt

2011-05-31 11:57

Šimtmečio statinys – atsipirks?

Kova dėl Lietuvos valdovų rūmų atstatymo tebetrunka. Kaip mes, lietuviai, vertiname savo šalies kultūros paveldą ir istoriją, kalbamės su UNESCO nacionalinės komisijos pirmininku mokslininku Romu Pakalniu.

Anot R. Pakalnio, intrigos, susijusios su Valdovų rūmų atstatymu, nėra kuo nors ypatingos. „Statomas Operos ir baleto teatras degė tris kartus, – sako R. Pakalnis. – Didžiausia Valdovų rūmų atstatymo klaida, kad tyrimai, statybų projektavimo ir atstatymo darbai buvo atliekami tuo pačiu metu. Tad natūralu, kad kaina didėja, kai aiškėja daugiau darbo proceso detalių. Įtarti galima visus, bet tam reikia turėti pagrindą.“

Tačiau R. Pakalnis sako, kad jei būtume laukę dar ilgiau, statybos darbai apskritai galėjo būti nepradėti. Viskas būtų sustoję, kaip sustojo Žalgirio stadiono statyba Vilniuje, Šeškinės mikrorajone.

„Lietuviai pavydūs, – konstatuoja R. Pakalnis. – Juk suprantama, kad rūmų atstatymo darbai negali trukti tiek, kiek „Akropolio“ statyba. Kiti skeptikai sako, kad Valdovų rūmai užgožia katedrą. Bet kai Laurynas Stuoka-Gucevičius projektavo katedrą, rūmai dar buvo ir buvo atsižvelgiama į juos. Štai Vokietija taip pat nusprendė atstatyti Karalių rūmus, sugriautus per II pasaulinį karą. Manau, ten irgi bus nemažų problemų. Turime prieiti tokį tašką, kad pastatai nebūtų paremti medinėmis lentomis, taip pat turime baigti atstatyti Valdovų rūmus.“

R. Pakalnis sako, kad baigti Valdovų rūmai turėtų tapti vienu iš dešimties svarbiausių Lietuvoje pastatų.

Ne šeimininkai

Anot pašnekovo, reikia tikslingai susidėlioti prioritetus, nes pernelyg daug pinigų išleidžiama vėjais.

„Pavyzdžiui, per tuos metus, kai Vilnius buvo Europos kultūros sostinė, daug pinigų su fejerverkais sudegė ore. O daug pastatų griūva ir jiems reikia pagalbos“, – sako R. Pakalnis.

Pašnekovas mano, kad šių problemų kyla iš to, jog nemokame gerbti turimo paveldo.

„Senamiesčio kiemuose žiemą prie sienų sustumiamas sniegas, jis tirpdamas ardo tinką, – sako R. Pakalnis. – Vokietijoje to nepamatysi. Senamiesčio namus reikia prižiūrėti, puoselėti. Daug pinigų išleista liepoms Gedimino prospekte nusipirkti, o užpernai ant jų sukastas druskuotas sniegas. Medis gali žūti per sezoną. Manau, taip elgiamasi dėl to, kad nesijaučiame šeimininkai.“

Minske griovė

R. Pakalnis sako, kad jam kraupų įspūdį padarė Australijoje aukštų dangoraižių užstatytos senovinės bažnyčios. Mokslininkas viliasi, kad Lietuvos toks likimas, kai „žmogus tarnaus pinigui, o ne Dievui“, neištiks.

„Minske 7 dešimtmetyje buvo griaunami ištisi barokiniai kvartalai, – sako R. Pakalnis. – Vietoj jų statomas socialinio tipo miestas. Ir mes turime Vokiečių gatvės pavyzdį Vilniuje, tik ateities kartos galės įvertinti, ar ją tokią palikti, ar grąžinti buvusių gatvių linijas.“

Straipsnio puslapiai:

- Neringa Medutytė

Close

Specialistai: VAE užgoš atsinaujinančius energijos išteklius video (5)

 „Ekonomika.lt“ surengtoje diskusijoje „vizioNOMIKA Lietuvos energetikos tradicija, alternatyva ir vizija“ pranešėjai didžiausią rūpestį reiškė dėl atsinaujinančių išteklių energijos, kurią esą ...

M. Nagevičius: dėl Visagino AE mus lydės biudžeto deficito šmėkla video (4)

 Statydami Visagino Atominę elektrinę (VAE) susidursime su grėsmėmis, nes mainais už žemą elektros kainą, Lietuvą lydės nuolatinė biudžeto deficito šmėkla ir nesutarimai su Europos Sąjunga (ES), mano Lietuvos energetikos konsultantų ...

T. Navickas: pigesnės energijos už vėjo šiuo metu nepasigaminsime video

Šiandien vėjas yra brandžiausia technologija Lietuvoje iš visų alternatyvių energijos šaltinių, „Ekonomika.lt“ surengtoje diskusijoje „vizioNOMIKA“ teigė „4 Energia“ vadovas Tadas ...

R. Kuodis: energetikos diskusijose politikai taiko esmines logines klaidas video (5)

Didžiausi trukdžiai norint suformuoti aiškią Lietuvos energetikos strategiją ir pasirinkti tinkamiausią alternatyvą – tai, kad Lietuvos politikai vadovaujasi netinkamu modeliu, mano ekonomistas Raimondas Kuodis. Pasak ekonomisto ...

V. Bitinas: išmanieji tinklai padės vartoti mažiau video

Technologijų ir inovacijų centras (TIC) šiuo metu rengia sąnaudų ir naudos analizė, ar Lietuvai yra naudinga išmanioji apskaita, kai įprastus mechaninius skaitiklius pakeičia išmaniosios technologijos. Šios apskaitos ...

„Mokslo sriuba“ nr. 8: didysis greitintuvas ir visatos paslaptys video (1)

„Praėjusioje laidoje papasakojau apie Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizaciją. Ši organizacija ir jos mokslininkų tyrimai privertė daugelį aikčioti iš nuostabos ir susižavėjimo. Dabar, CERN užsimojo dar smarkiau. Jos ...

„Mokslo sriuba“ nr. 7: ką 60 metų veikia CERN fizikai? video (1)

Viename didžiausių ir labiausiai vertinamų pasaulio mokslinių tyrimų centrų, jau daug metų darbuojasi tūkstančiai mokslininkų. Ką jie ten veikia? Gal ką paslapčia rezga?

„Mokslo sriuba“ nr. 6: ar įmanoma ištrinti atmintį? video

„Ar kada nors susimąstėte, koks nuostabus dalykas yra mūsų atmintis?Mokslininkai net yra paskaičiavę, kad mūsų galvose gali sutilpti maždaug 1 milijonas terabaitų informacijos. Tiek daug per vieną savo gyvenimą neprirenkame, tačiau jei galėtume sąmoningai pasirinkti, ką prisiminti, o ką ne - ar tai n

M. Nikolajevas: „startup‘as“ – maža didelio verslo kopija video

Vienas iš akceleratoriaus „Startuphighway“ patarėjų ir investuotojų Martynas Nikolajevas, per savo karjerą sukūręs ne vieną verslą, savaitraščio ir portalo „Ekonomika.lt“ surengtoje diskusijoje ...

M. Kriščiūnas: verslo pradžiai svarbiausia – komanda video

„Pinevio“ yra filtras, kuris pasirūpina, kad jūs gautumėte pačias įdomiausias ir jums aktualiausias žinutes iš socialinių tinklų“, - portalo ir savaitraščio „Ekonomika.lt“ surengtoje diskusijoje ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas