Kodėl svajonių Europą iškeičiau į Lietuvą (10)

(Puslapis 1 iš 2)


Audriaus Bagdono (Fotodiena) nuotr.

Ekonomika.lt

2012-01-24 21:17

Išvykau į Nyderlandus norėdama pažinti platesnį pasaulį, už Lietuvos ribų. Visada mėgau keliauti ir susipažinti su svečiomis kultūromis, o vasara JAV dar stipriau įžiebė šią aistrą. Turėjau planą chuliganą – įsitvirtinti Vakarų Europoje, gauti gerą darbą, džiaugtis padoriu atlyginimu ir į Lietuvą sugrįžti tik atostogoms. Bet kaip geriau tai pasiekus, jei ne su užsienio diplomu? Taigi, po studijų Vilniaus universitete stojau į magistrantūrą Nyderlanduose. Įstojau į visus tris universitetus, pasirinkau įdomiausią specialybę – žmogiškųjų išteklių plėtrą.

Studijos nenuvylė

Studijų metai buvo tikras patirčių lobynas: kaimynai - graikai, etiopiečiai, kanadiečiai, draugai – olandai, vokiečiai, indoneziečiai, filipiniečiai, kolumbiečiai, kiniečiai, kubietė, rumunė, slovakė ir turkė. Bendravimas ir bendradarbiavimas su žmonėmis iš visų pasaulio kontinentų teikė pažinimo džiaugsmą. Ne visada tai buvo lengva, kartais tekdavo patirti nemažą kultūrinį šoką. Pavyzdžiui, pirmą dieną universitete ateinu į salę, o ji pilna afrikiečių vyrų. Visų žvilgsniai nukrypo į mane. Galite įsivaizduoti, kaip pasijutau pagalvojus, kad reikės studijuoti šioje grupėje! Dirbdama grupelėje su vokiete ir olandėmis taip pat paragavau “karčių vaisių”, - požiūrio, kad jos pranašesnės už buvusios Sovietų Sąjungos šalies piliečius.

Tačiau smagiausia ir įdomiausia būdavo vakarėliai, koncertai, mugės, kelionės, bendravimas ir draugysčių užsimezgimas. Pavyzdžiui, tarpkultūriniai vakarai, kuriuose būdavo galimybė ragauti įvairių šalių patiekalus, regėti šokius ir dainas iš įvairių kraštų bei pačiai atstovauti Lietuvą. Vienintelė, angliškai kalbanti bažnyčia mano mieste, buvo pilna afrikiečių, taigi, pavyko ne tik susipažinti su jų nacionaliniais drabužiais, bet ir geriau juos pažinti ir labiau juos suprasti, išgirsti “nukariautojo žemyno” istoriją iš jų pačių lūpų. Tai labai praplėtė akiratį ir padėjo pažvelgti į pasaulį ne tik iš imperalistinio Vakarų pasaulio požiūrio.

Darbą radau

Intensyvios pusantrų metų studijos prabėgo kaip diena. Pinigai ištirpo, prasidėjo intensyvios darbo paieškos. Tuo metu lietuviams dar reikėjo darbo leidimo, nors jau priklausėme Europos Sąjungai. Todėl, nors turėjau olandų kalbos pagrindus, nei vienoj darbo agentūroj nenorėjo su manim “terliotis”. Tokiu momentu ir praverčia draugai ir pažįstami, kai visiems paskelbi, kad ieškai darbo. Draugas indonezietis supažindino su šeima, kuri ieškojo auklės nepaprastai išdykusiems dvynukams. Padirbau ten kelias savaites, kol susiradau savęs vertą darbą universitete. Tai buvo tyrėjos pozicija, trijų mėnesių tyrimo projektas. Tiek vadovas, tiek užsakovas mano rezultatais buvo labai patenkinti, taip trys mėnesiai tapo puse metų, pusė metų tapo du su puse. Atlyginimas buvo tikrai padorus, darbas įdomus ir suteikiantis begalę galimybių tobulėti. Šalia įvairių tyrimo projektų, dalyvaudavau seminaruose, tarptautinėse konferencijose, dėsčiau universitete, turėjau man dirbančius studentus. Laisvalaikiu lankydavausi sporto klube, plaukiodavau baseine. Materialiai apsirūpinusi, saugi. Radau gyvenimo draugą. Vasarą vykdavau atostogauti į užsienį. Ko gi ne rojus?

Straipsnio puslapiai:

Close

Pusė jaunų Lietuvos įmonių ketina įdarbinti naujų darbuotojų

Nors Estijoje jaunų verslo įmonių praėjusiais metais įsikūrė dvigubai daugiau negu Lietuvoje, tačiau šiemet lietuviai tikisi įdarbinti net 50 proc., estai mažiau – 39 proc. naujų darbuotojų. Dešimtadalį jų Lietuvoje ir Estijoje ...

Rokas Grajauskas. Rekordinis imigrantų srautas: kodėl jiems gerai Lietuvoje?

Iš Lietuvos išvykstančių žmonių skaičius pastaruoju metu tik auga, tačiau šalies patrauklumas užsieniečiams didėja. Tai rodo kasmet augantys imigrantų iš užsienio srautai. Praėjusiais metais į Lietuvą gyventi atvyko 6 ...

Lietuvos įmonėse „senukams” vietos nėra?

Net 85 proc. keturiasdešimtmečių ir vyresnių Lietuvos gyventojų mano, kad jiems susirasti darbą sunkiau nei jaunimui. Įsidarbinti vyresniems dažniausiai trukdo ne prastesnis kalbų mokėjimas ar technologijų išmanymas, o kiek netikėti ...

Nerijus Mačiulis. Penkios žemų atlyginimų priežastys

Kodėl atlyginimai Lietuvoje vis dar išlieka vieni mažiausių ES? Atsakymas į šį klausimą nėra akivaizdus, tačiau galima išskirti bent penkias priežastis, kodėl Lietuvoje atlyginimai yra žemesni nei galėtų būti. Ir svarbiausia, ...

Rūta Vainienė. Numerologija – reformoms vilkinti

 Po truputį aiškėja, kuo išsiskirs šio Seimo ketverių metų laikotarpis. Ant Vyriausybės stalo gula viena po kitos, vadinamosios, reformos, kurių esmė – skaičių ekvilibristika. Valdžia jau kuris laikas užsiima gryna ...

Rokas Grajauskas. Infliacija pasiekė piką, bet algos auga greičiau

Kovo mėnesį 3,1 proc. siekusią metinę infliaciją į viršų stūmė išaugusios naftos kainos ir žymiai padidėję akcizų tarifai alkoholiniams gėrimams bei tabako gaminiams. Vis tik artimiausiais mėnesiais infliacijos tempas turėtų sumažėti, ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Sodra: šersime hidrą tol, kol galiausiai praris mus pačius

Socialiai jautrūs akcentai – šios valdžios politinis leitmotyvas. Tokie tikslai kaip skurdo, pajamų nelygybės mažinimas, pensijų didinimas, finansinių paslaugų jaunoms, ar daugiavaikėms šeimoms plėtra ir daugelis kitų yra ...

Lietuvos gyventojų prioritetai: maistas ir komunalinės paslaugos

Būtiniausioms reikmėms Lietuvos gyventojai teigia išleidžiantys daugiausiai Baltijos šalyse – beveik pusę vidutinio savo mėnesio biudžeto. Maistui ir gėrimams per mėnesį jie skiria didžiausią dalį, daugiau kaip penktadalį ...

Žilvinas Šilėnas. Kaip valdžia vaistų kainas mažino

Daug kas Lietuvoje skundžiasi maisto kainomis. Kaip sureaguotumėte, jei ateitų ministras ir sakytų: „Eureka – žinau, kaip atpiginti maistą! Nuo šiol pirkite tik pačią pigiausią duoną – ir maisto kainos sumažės!“. ...

Nerijus Mačiulis: milžiniški gyventojų lūkesčiai pakeitė ekonomines tendencijas

Atrodo, kad bent jau kol kas įsigalioja optimistinės ekonomikos nuotaikos. Prieš tai prognozuotus mažesnius rodiklius tenka pakeisti didesniais skaičiukais ir visa tai lemia teigiami lūkesčiai. Deja, tai itin trapus ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas