Kodėl šveicarai referendume pasisakė prieš minimalaus atlyginimo didinimą? (1)

(Puslapis 1 iš 2)


Ekonomika.lt

2014-05-19 10:43

 Šį savaitgalį, kol lietuviai mėgavosi gatvės muzikos dienos renginiais ir vasarišku oru, šveicarai užsiėmė mažiau pramogine veikla – referendume sprendė, ar nustatyti 22 Šveicarijos frankus (62 litus) siekiantį minimalų valandinį atlyginimą. Absoliuti balsavusiųjų šveicarų dauguma – 76,3 proc. – pasisakė prieš.

Kokios gali būti tokių balsavimo rezultatų priežastys? Tokio minimalaus atlyginimo nustatymas būtų padidinęs pajamas dešimtadaliui dirbančiųjų. Vargu, ar galima apkaltinti šveicarus empatijos trūkumu bei abejingumu mažiausiai uždirbančių asmenų perkamajai galiai ir gerovei. Labiau tikėtina, kad sprendimas buvo priimtas remiantis gilesnėmis ir pamatuotomis ekonominėmis įžvalgomis.

Akivaizdu, kad yra fundamentalių priežasčių, dėl kurių minimalaus atlyginimo didinimas gali turėti ir šalutinių nepageidaujamų pasekmių. Todėl ne visose pasaulio valstybėse jis apskritai yra reguliuojamas. Jei minimalus atlyginimas didinamas sparčiau nei didėja įmonių produktyvumas – kitaip tariant, sukuriama pridėtinė vertė – dėl padidėjusių sąnaudų turi arba mažėti pelnas, arba didėti gaminamų prekių ir teikiamų paslaugų kainos. Jei pelno mažėjimui erdvės yra – viskas gerai. Tačiau reikia atkreipti dėmesį į tai, kad siekiant išsaugoti atlyginimų diferenciaciją, atspindinčią kvalifikaciją ir patirtį, dažniausiai padidėja ne tik minimalus atlyginimas, bet ir kitų darbuotojų atlyginimai. Dėl to darbo sąnaudų ir kainų augimas gali būti didesnis, nei prognozuojama priimant sprendimą didinti minimalų atlyginimą.

Tokio valstybinio reguliavimo nulemtas kainų augimas turi bent dvi neigiamas šalutines pasekmes. Pirma, daugiausiai pabrangsta žemos kvalifikacijos darbui imlios prekės, pavyzdžiui, pirmojo būtinumo maisto produktai ir greitojo maisto restoranų paslaugos. Todėl labiausiai nukenčia tie patys mažiausias pajamas gaunantys gyventojai, nes šioms prekėms jie skiria didžiausią dalį savo pajamų. Antra ir svarbiausia, toks kainų augimas gali sumažinti tarptautinį šalies konkurencingumą, slopinti eksporto augimą ir investicijas į naujas darbo vietas.

Pasaulyje pastaruoju metu pajamų nelygybė ir atskirties klausimas sulaukia itin daug ekonomistų ir politikų dėmesio. Jungtinė Karalystė jau nusprendė šį rudenį minimalų valandinį atlyginimą padidinti iki 6,5 svaro sterlingo (27 lito), kitą mėnesį Vokietijos parlamentas spręs, ar pirmą kartą nustatyti nacionalinį minimalų valandinį atlyginimą, sieksiantį 8,5 euro (29 litus). JAV minimalus valandinis atlyginimas šiuo metu siekia 7,25 dolerius (18 litų), tačiau norima jį padidinti iki 10 dolerių per valandą. Tačiau yra ir radikalesnių ketinimų. Pavyzdžiui, Sietlo miesto meras siekia, kad jo valdomame mieste minimalus atlyginimas siektų net 15 dolerių per valandą, tai yra, dvigubai daugiau nei nacionalinis minimumas. Ar tai objektyvia analize paremtas ketinimas, ar tik populiarus politinis žingsnis? Ir koks šio aktualaus klausimo sprendimo būdas yra patraukliausias – nuspręsti turi piliečiai, valdžia, o galbūt yra ir trečias kelias?

Straipsnio puslapiai:

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas