Kodėl vidutinis atlyginimas Lietuvoje mažiausias regionuose? (2)


Asmeninio archyvo nuotr. „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis

tv3.lt

2016-04-25 16:46

Ekonomistas Nerijus Mačiulis pateikė 10 priežasčių, kodėl Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis mažiausias regione.

„Viena iš priežasčių, kodėl Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis mažiausias regione – per mažai tarptautinių įmonių, dažnai galinčių mokėti didesnius atlyginimus. Tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje nesiekia 40 proc. BVP, yra mažiausios regione ir, priešingai nei kaimyninėse šalyse, per dešimtmetį beveik visai neišaugo“, – socialiniame tinkle „Facebook“ pažymi banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas N. Mačiulis.

Sukauptos tiesioginės investicijos (N. Mačiulio nuotr.) (nuotr. facebook.com)

Jis pateikė 10 priežasčių, kodėl atsidūrėme šioje situacijoje. N. Mačiulis atkreipė dėmesį į tai, kad dalis priežasčių yra natūralios, o kitas galima pašalinti.

Natūraliomis priežastimis, dėl kurių Lietuvos regionuose vidutinis darbo užmokestis yra mažiausias, ekonomistas įvardijo mažą šalies rinką, kai kuriuose sektoriuose esančią didelę konkurenciją ir pakankamą vietinio kapitalo kiekį, tai, kad nemažai investicijų Lietuvoje yra nukreiptos į paslaugų sektorių, o ne į pramonę (anot M. Mačiulio, paslaugų centrams reikia mažiau finansinių investicijų nei fabrikams).

Kokios mažiausią vidutinį darbo užmokestį Lietuvos regione lemiančius veiksnius galima pašalinti? N. Mačiulis tokių išskiria bent septynis:

• Mažėjantis darbingo amžiaus gyventojų skaičius;

• Nepalanki mokestinė aplinka (Estijoje pelnas neapmokestinamas tol kol lieka įmonėje ir naudojamas investicijoms, darbo užmokesčio didinimui ar kitoms augimo potencialą didinančioms išlaidoms);

• Sudėtingas (sudėtingesnis nei kaimyninėse šalyse) darbo santykių reguliavimas;

• Didelė biurokratinė našta – priežiūros institucijų reikia, bet reguliavimas bei priežiūra gali būti ir pertekliniai;

• Savivaldybių pasyvumas ieškant ir viliojant investuotojus;

• Vengimas listinguoti valstybės valdomas įmones ir pritraukti užsienio kapitalą;

• Implicitinis, o kartais ir eksplicitinis (pavyzdžiui, apribojimai užsieniečiams pirkti žemę) ekonominės politikos priešiškumas ir nepatrauklumas.

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas