Kodėl žalieji turėtų pamilti atomą (2)

(Puslapis 1 iš 3)


AFP/SCANPIX nuotr.

Ekonomika.lt

2012-09-10 17:59

Vos tik cunamio banga 2011 metų gegužę nuplovė Japonijos pakrantę ir pažeidė Fukušimos reaktorius, netruko pasigirsti balsų, teigiančių, kad pusę amžiaus trukęs atomo pažabojimo eksperimentas baigėsi, rašo „Foreign Policy“.

Atominės elektrinės pagamina 15 proc. viso pasaulio sunaudojamos elektros energijos ir neišmeta į aplinką nė gramo šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Nepaisant to, kai kurios valstybės ruošiasi uždaryti savo atomines elektrines ir pereiti prie kur kas labiau teršiančių, tačiau mažesnę baimę keliančių energijos gamybos šaltinių.

Nuo avarijos Fukušimos elektrinėje prabėgo pusantrų metų. Tapo aišku, kad pirminės kalbos apie branduolinės energetikos pabaigą buvo pernelyg išpūstos. Taip, branduolinės energetikos priešininkų protestai tapo dažnesni. Vokietija viešai skelbia, kad nuo 2022 metų visiškai atsisakys branduolinės energetikos, o Japonijos vyriausybė rimtai svarsto galimybę ieškoti alternatyvių elektros energijos šaltinių. Nepaisant to, branduolinės energetikos pasaulis po avarijos liko beveik nepakitęs.

Šalyse, kurios negali patenkinti savo energetinių poreikių naudodamos vien tik tradicinį iškastinį kurą, branduolinė energetika tebėra vienintelė rimta alternatyva, galinti patenkinti elektros poreikius.

Kinija ir Indija sparčiai plečia branduolinės energetikos pajėgumus. Pietų Korėja taip pat nutarė didesnį energijos kiekį gaminti pasitelkiant atomines jėgaines.

Tuo pat metu tenka pripažinti, kad daugelyje išsivysčiusių valstybių, kurių ekonomikos auga lėtai, o poreikius tenkina iškastinis kuras, branduolinės energetikos plėtojimas sustojo. Vis dėlto reikėtų nepamiršti, kad šiose valstybėse dar iki Fukušimos tragedijos atominės energetikos vystymas buvo apmiręs. Ta pati Vokietija jau keletą dešimtmečių negali apsispręsti, ar atominė energetika jai yra priimtina. Šiuo metu aukščiausi Vokietijos politikai garsiai kalba apie atominės eros pabaigą, tačiau tiesa yra ta, kad kol kas buvo uždarytos tik pačios seniausios ir mažiausios atominės elektrinės, o visiškas atominės energetikos atsisakymas turėtų prasidėti nebent 2017 metais.

Po cunamio Japonija sustabdė visus savo reaktorius. Šis žingsnis itin daug kainavo šalies ekonomikai. Vis dėlto panašu, kad bent dalis reaktorių vėl bus įjungti. Vienas jų jau gamina elektros energiją. Pasigirsta raginimai įjungti dar daugiau reaktorių, nes šalies energetika tapo visiškai priklausoma nuo brangių importuojamų anglių, naftos ir dujų. Ilgus dešimtmečius Japonija galėjo didžiuotis prekybos pertekliumi, tačiau vos per vienerius energetinės krizės metus susidarė neregėtas užsienio prekybos deficitas.

Ironiška, kad po Fukušimos avarijos į dienos šviesą išlindo daugybė atominės energetikos šalininkų. Prieš branduolinę energetiką nukreiptos kampanijos ir nepalanki viešoji nuomonė atskleidė, kad visuomenė nesugeba vertinti tikrosios branduolinės energetikos rizikos.

Straipsnio puslapiai:

Close

Į Lietuvą suplūs technologijų lyderiai: atsiskleidė ir lietuvių žinios

 Naujausias tyrimas parodė, kad lietuviai yra girdėję apie „blockchain“ ir kriptovaliutų technologijas, tačiau vis dar jomis nepasinaudoja. Ekspertai teigia, kad šiomis temomis trūksta diskusijų. Tad jau ketvirtus metus ...

Telefonų istorija: 7 telefonai, kurie paliko didžiausią pėdsaką

1983 m. metais pasirodė pirmas mobilusis telefonas. Šiandien, praėjus 35-iems metams po jo atsiradimo, šis įrenginys gerokai pasikeitė. Dabar jį vadiname išmaniuoju telefonu, kartais jis vargiai telpa mūsų kelnių ...

Į Lietuvos kelius grįžta „Google Street View“ automobiliai

 Šią vasarą Lietuvos keliuose vėl pasirodys „Google Street View“ automobiliai. Jų tikslas – atnaujinti šalies duomenis platformoje „Google Maps“. Šįkart bus koncentruojamasi į tarpmiestinių ...

Žingsniu arčiau Nobelio: profesorius V. Šikšnys įvertintas elitine 1 mln. dolerių vertės Kavli premija

Vilniaus universiteto (VU) profesorius Virginijus Šikšnys už CRISPR-Cas9, arba vadinamųjų „genų žirklių“, atradimą apdovanotas kas dvejus metus teikiama elitine Kavli premija, kurios vertė siekia 1 milijoną JAV ...

Atšilus orams: 3 patarimai, kaip apsaugoti telefoną

Meteorologai džiugina itin vasariško savaitgalio prognozėmis, todėl daugelis mintyse jau planuoja išvykas į gamtą. Šiluma, vandens telkiniai, smėlis – neatsiejami tokio laisvalaikio atributai, bet taip pat ir grėsmės ...

Atraskite Lietuvą: 5 išmanūs būdai padės suplanuoti tobulą kelionę

Pastaraisiais metais Lietuvą vis dažniau atranda ne vien svečiai iš užsienio, bet ir patys lietuviai. Ir tai tikrai nestebina: šalies miestai nuolat atsinaujina bei pasiūlo įdomių atrakcijų, šalia miškų bei ežerų dygsta ...

5 geriausi telefonai, kuriuos galite įsigyti tiesiog dabar

Atėjus laikui įsigyti naują išmanųjį, tenka spręsti nemažai klausimų: kurio gamintojo, kurios serijos bei modelio, dydžio ir net spalvos įrenginį rinktis, o gal, apskritai, dar palaukti geresnio? Jei laukti nesinori, „Tele2“ ...

Išmanus kelionių planavimas: 4 programėlės, padėsiančios sutaupyti

Atėjus šiltajam sezonui, daugelis mintyse vis dažniau kuria būsimų atostogų planus. Tačiau planuoti kryptis ir įspūdžius yra daug smagiau nei išlaidas, todėl technologijų lyderė „Tele2“ siūlo į pagalbą pasitelkti ...

Atlikite testą: ar žinote, koks turi būti slaptažodis?

Jei manėte, kad jūsų „Slaptazodis123“ yra saugus, turime jus nuliūdinti: taip nėra. Programišiai nuolat naudoja šimtų milijonų vartotojų prisijungimo duomenis tobulinant slaptažodžių spėjimo technikas, kuriant programinę ...

Trys fotografavimo telefonu klaidos, skiriančios mėgėją nuo profesionalo

Kiekviena įamžinta akimirka, jei ji pateikta tinkamai, gali būti išskirtinė. Deja, kartais plika akimi matomas vaizdas stipriai pranoksta tą, kurį išvystame telefono ekrane. Nuotraukos būna „išsiliejusios“, spalvų ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas