Kokia euro krizė?

(Puslapis 1 iš 3)


Project-syndicate.org nuotr.

Norbertas Walteris / Project-syndicate.org

2012-07-19 06:39

Kas sudaro krizę? Ar tai ištemptas ekonominis nuosmukis, aukštas ilgalaikis nedarbas, skurdas, nesuvaldoma infliacija, status valiutos kurso kritimas, fiskalinis deficitas, aukšta skolinimosi kaina ir politinis neveiksnumas? Nors manoma, kad Europa yra krizės gniaužtuose, joje egzistuoja tik keletas šių požymių ir tik keliose euro zonos šalyse.

Kodėl vyksta euro zonos krizė ir kas ją apibūdina? Nuolat teigiama, kad bendra valiuta neatitinka skirtingų šalių narių poreikių, o nesutramdoma ekonominė atskirtis galiausiai lems euro atsisakymą.

Tarp lemtingų skirtumų, kurie dažniausiai minimi pastaruoju metu, yra skirtingi augimo, darbo vietų kūrimo tempai, nedarbo lygis ir dramatiški neatitikimai tarp einamosios sąskaitos balansų, kuriuos visus galima paaiškinti dideliu darbo jėgos kainų skirtumu. Dėl tokios atskirties išaugo rizikos premijos problemiškoms šalims ir tai neišvengiamai lėmė greitėjantį kapitalo išplaukimą į saugesnes vietas.

Visi šie pokyčiai dabar matyti euro zonoje, o ypač jos periferinėse šalyse. Rizikos premijos peraugo saugų lygį 2009 m. ir dar pakilo 2011–2012 m., o kapitalo išplaukimas tapo nesutramdomas 2011-aisiais.

Tačiau jei kas nors aiškintųsi, kas slypi po šiuo kapitalo judėjimu, turėtų įtarti ir netvarią politiką šalių, esančių toli už euro zonos ribų. Platesnėje Europos Sąjungos (ES) dalyje šalys, kaip Jungtinė Karalystė ar Vengrija, yra tiek pat paveiktos struktūrinių iššūkių kaip ir periferinės euro zonos narės.

Valiutos kurso lankstumas joms daug nepadėjo arba šalys tiesiog pasirinko juo nesinaudoti.

Be to, yra valstybių su tokiomis pat ar net didesnėmis vyriausybės skolos naštomis nei Europos periferija – JAV ir Japonija yra pagrindiniai pavyzdžiai. Kitos šalys, tokios kaip Norvegija ir Šveicarija, turi einamosios sąskaitos perteklius, kurie viršija 10 proc. jų BVP, tačiau jos atsisako iš naujo įvertinti valiutą.

Verta prisiminti, kad daugiau nei dešimtmetį, iki 2005-ųjų, Vokietija buvo vadinama Europos ligone. Ji, kai pateko į euro zoną, buvo nekonkurencinga dėl per didelių algų ir kainų augimo šaliai susivienijus. Šią problemą Vokietija įveikė struktūrinėmis reformomis, kurių ėmėsi būdama valiutos sąjungoje. Tą patį pasiekė ir Estija – griežta algų kontrolė per trumpą laiką užtikrino jai konkurencingumą bendroje rinkoje.

Kodėl tada taip stipriai abejojama euro išlikimu? Kai kurie sako, kad dabartinės pastangos vykdyti tinkamą politiką periferinėse šalyse žlugs, o aukoti šiose šalyse demokratiją tam, kad būtų išlaikyta piniginė sąjunga, per brangu.

Tiesą sakant, vyriausybių ir tarptautinių institucijų pastangos tiesia kelią tvaresniems sprendimams. Kas galėjo tokiu pačiu metu pernai patikėti, kad fiskalinė sutartis, priimta kovo mėnesį, bus įmanoma? O, nepaisant svyravimų, ar nebuvo ganėtinai sumažintos rizikos premijos probleminėms šalims neužkraunant papildomos finansinės naštos donorėms?

Straipsnio puslapiai:

- Norbertas Walteris

Project-syndicate.org

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas