Kokiems verslams nesisekė 2013–aisiais

(Puslapis 1 iš 2)


AFP/SCANPIX nuotr.

Ekonomika.lt

2014-01-03 09:36

2013-aisiais bankrotų skaičius 14 procentų viršijo 2012 metų „rezultatą“. Pernai bankrutuojančiomis buvo paskelbtos 1545 įmonės, kai 2012 m. – 1354. Smarkiau bankrotai puolė didmenininkus, transportininkus ir paslaugų įmones, išliko aukštas bankrotų lygis statybos ir maitinimo šakose. Dėl bankroto praėjusiais metais be darbo liko daugiau darbuotojų nei užpernai, teigia įmonių kreditingumo vertinimo bendrovės UAB Creditreform Lietuva specialistai, atlikę Registrų centro duomenų analizę.

Pagrindinės verslo nesėkmių priežastys ir toliau nesikeičia – rinkos žaidėjų stambėjimas, išstumiantis smulkesnius konkurentus; naujų verslų augimas kai kuriose ūkio šakose, o dalyje įmonių – stipriai ūgtelėjusios sąnaudos ar kritusios pajamos, - pažymi UAB „Creditreform Lietuva direktoriaus pavaduotojas Romualdas Trumpa. – „Gausesni prekybos ir paslaugų įmonių bankrotai liudija, kad daugelis vidaus rinkoje veikiančių įmonių yra pakankamai silpnos būklės. O metų pabaigos tendencijos rodo, kad trumpėja prekių ir paslaugų paskirstymo grandinės – iš jų iškrenta unikalių nišų vidaus rinkoje neužimančios didmeninės prekybos įmonės, ypač tos, kurios neturi pakankamai apyvartinio kapitalo.“

Bankrutuojančių įmonių, lyginant su praėjusiais metais, absoliučiais skaičiais labiausiai augo prekyboje – nuo 387 iki 452 (+16,8 proc.). Labiausiai verslas nesisekė maisto, drabužių ir tekstilės, farmacijos, elektros prietaisų didmenininkams. Dauguma jų darbavosi būtent vidaus rinkoje. Bankrotų gausėjo ir automobilių remonto bei prekybos šakoje (nuo 57 iki 70).

Po pernykščio bankrotų šuolio nesėkmių skaičiaus augimas sulėtėjo mažmeninės prekybos (augo nuo 200 iki 208) ir maitinimo šakose (nuo 106 iki 110), kai ankstesniais metais bankrotų šuolis siekė net 63% (lyginant su 2011 m.).

Transporte bankrotų pagausėjo nuo 128 iki 174 (+35,9 proc.). Vežėjų bankrutavo 34, o ekspeditorių – 11 daugiau nei 2012 m.

Pramonėje nesėkmingų verslų padaugėjo nedaug - tik 4,6 proc. Čia didžiausias bankrotų augimas buvo medžio apdirbimo šakoje (nuo 33 iki 45) ir siuvimo pramonėje (nuo 12 iki 16). Tuo pat metu mažėjo žlugusių įmonių baldų pramonės ir plastiko gamybos šakose.

Mažiau negu pernai užsidarė nekilnojamojo turto įmonių (nuo 68 iki 57). Statybininkų bankrotų pagausėjo nežymiai - nuo 249 iki 255. Tačiau penktadaliu išaugo verslo nesėkmių pastatų statyboje (nuo 137 iki 164), sumažėjo specializuotoje statybos veikloje (nuo 102 iki 83).

Kai kuriose paslaugų sektoriaus šakose nesėkmių ne tik daugėjo dešimtimis procentų, tačiau buvo sumušti dar nuo 2009 m. laikęsi rekordai: programavimo įmonių bankrotų pagausėjo nuo 7 iki 15, reklamos – nuo 16 iki 30, nuomos – nuo 9 iki 18, architektūros ir inžinerijos – nuo 12 iki 24, konsultavimo veikloje – nuo 19 iki 30. Tačiau sumažėjo nesėkmių teisinių ir apskaitos paslaugų, leidybos, kompiuterių ir buitinės technikos taisymo veiklose.

Straipsnio puslapiai:

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas