Kokios didžiausios rizikos Lietuvos finansų sistemai?


Fotolia.com nuotr. Verslas

2016-06-22 14:36

Lietuvos bankas atliko Apklausą dėl rizikų Lietuvos finansų sistemai. Atsakydamos į klausimus, finansų įstaigos kaip didžiausią riziką Lietuvos finansų sistemai nurodė ilgai trunkančio mažų palūkanų laikotarpio galimą neigiamą poveikį pelningumui. Pasak finansų sistemos dalyvių, rizikos dėl geopolitinės padėties Europos Rytuose galimas poveikis yra sumažėjęs, tačiau yra išaugusi kibernetinių nusikaltimų tikimybė.

„Nors Lietuvos finansų įstaigos nurodo, kad šiuo metu joms didžiausias iššūkis yra mažų palūkanų normų poveikis jų pelningumui, šią problemą bankų sektorius sprendžia sėkmingai. Lietuvoje bankai veikia pelningai ir 2016 m. pirmąjį ketvirtį net sugebėjo padidinti savo grynąsias palūkanų pajamas. Prie to prisidėjo augantis paskolų portfelis, naujose paskolų sutartyse nustatoma EURIBOR palūkanų nulinė apatinė riba ir mažesnės palūkanos už indėlius“, – sako Lietuvos banko valdybos narys Tomas Garbaravičius. Mažų palūkanų aplinka gali paveikti ir draudimo bendroves. Tiesioginę įtaką draudimo sektoriaus stabilumui galinčių daryti gyvybės draudimo produktų, garantuojančių palūkanas, dalis 2012–2015 m. mažėjo, tačiau tebėra nemaža (daugiau kaip penktadalis visų 2015 m. pasirašytų gyvybės draudimo įmokų).

Apklausti finansų sistemos dalyviai didelę svarbą teikia ir kibernetinių nusikaltimų grėsmei. Finansų įstaigos šią riziką įvertino kaip vieną iš trijų labiausiai tikėtinų ir galinčių turėti neigiamo poveikio finansų sistemai. Palyginti su kitomis finansų įstaigomis, bankai šią riziką įvertino kaip šiek tiek svarbesnę.

Ankstesnėje apklausoje įvertinta kaip labiausiai tikėtina, šioje apklausoje rizika dėl įtemptos geopolitinės padėties Europos Rytuose ir su ja susijusių ekonominių sankcijų taikymo tebėra viena svarbiausių. Tačiau, palyginti su ankstesniu pusmečiu, rizikos tikimybė, anot respondentų, yra sumažėjusi. Finansų įstaigos mato geopolitinių grėsmių ir kituose regionuose. Tarp neigiamai finansų sistemą paveikti galinčių įvykių finansų įstaigos minėjo galimą Didžiosios Britanijos išstojimą iš ES (beveik penktadalis respondentų) ir migrantų krizės Europoje paūmėjimą (dešimtadalis atsakiusiųjų).

Kaip rizikas, kurios gali turėti neigiamo poveikio Lietuvos finansų sistemai, finansų įstaigos taip pat įvardijo rudenį vyksiančius Seimo rinkimus (7 % apklaustųjų) ir galimus reguliacinės aplinkos pokyčius (11 % apklausos dalyvių).

Per pusmetį sumenko finansų įstaigų nerimas tiek dėl įmonių, tiek dėl namų ūkių finansinės būklės pablogėjimo: finansų įstaigos mano, kad abiejų finansinė padėtis neturėtų blogėti. Kaip ir prieš pusmetį, finansų sistemos dalyviai mano, kad netvarus kredito ir nekilnojamojo turto rinkos augimas yra mažai tikėtinas.

Nuolatinių rizikų, susijusių su makroekonomine aplinka, finansų rinkos pokyčiais, kredito rizika ir pan., svarba Lietuvos finansų sistemai, finansų įstaigų nuomone, per pusmetį šiek tiek sumažėjo.

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas