Kokių butų gyventojai ieško šiandien?

(Puslapis 1 iš 2)


Fotodienos nuotr. Daugiabutis

2016-04-21 13:38

Nors naujų butų pasiūla Vilniuje auga, parduoti kokybišką būstą nėra sudėtinga, skelbia nekilnojamojo turto valdymo ir plėtros bendrovė „MG Valda“. Tiesa, bendrovės atstovai atkreipia dėmesį, kad butų pirkimo procesas tapo žymiai ilgesnis, o gyventojų reikalavimai butams – taip pat pasikeitė.

„Auganti naujų butų pasiūla rinkoje suteikia pirkėjams galimybę apgalvotai rinktis naujus namus. Todėl pastebime, kad sprendimas dėl pirkimo yra lėtesnis – jeigu per bumą dėl būsto gyventojai apsispręsdavo per savaitę ar dvi, tai dabar svarstymai užtrunka iki pusės metų. Pirkėjai nebedaro skubotų sprendimų, atidžiau išstudijuoja rinką ir alternatyvas. Taip pat turėdami didesnį pasirinkimą jie gali išsirinkti geriau jų poreikius atitinkantį būstą“, – aiškina ekspertas Mantas Umbrasas.

Pasak jo, nors sandoriai išsitempė laike, jų skaičius auga ir beveik pasiekė prieškrizinį lygį: 2016 m. pirmąjį ketvirtį parduota beveik 1100 butų. Kita vertus, butų kainos dar yra mažesnės nei per bumą ir tai, kartu su apriboto skolinimosi galimybių faktu, anot M. Umbraso, rodo rinkos sveikumą.

Tuo pačiu reiktų atkreipti dėmesį, kad šiandieniniai butų pirkėjai yra kitokie ir turi kitokių reikalavimų būstui nei pirkusieji prieš 7-8 metus. Ekspertas išskiria 11 pagrindinių šiandieniniams pirkėjams būdingų bruožų.

1. Gyventojai nori daugiau kambarių. Jeigu anksčiau perkamiausi būdavo 1-2 kambarių butai (juos itin mėgo ir NT spekuliantai), tai dabar daugiau gyventojų dairosi didesnių butų – proporcingai parduodami 3, 4 ir netgi 5 kambarių butai. „Didesnių butų ieško šeimos ir jos dabar sudaro kritinę dalį pirkėjų. Į tai turime atsižvelgti ir plėtodami naujus projektus. Pavyzdžiui, „Lighthouse II“ projekte beveik pusę visos pasiūlos sudaro butai, kurie turi 3 ir daugiau kambarių. Taip pat dažniau pasitaiko, kad pirkėjai pageidauja sujungti du butus į vieną“, – aiškina M. Umbrasas.

2. Paklausą atgauna butai pirmajame daugiabučio aukšte. Jeigu anksčiau pirkėjai baimindavosi žemutinio aukšto, dabar šios baimės praktiškai neliko. NT plėtotojai rado sprendimų – įrengia terasas, privačius kiemelius ir taip padaro pirmojo aukšto butą patraukliu pasirinkimu.

3. Grįžta noras turėti atskirą virtuvę. Tai pakankamai netikėta tendencija, vertinant, kad net ir jaunimas nori bute turėti atskirtą virtuvės erdvę. Tokį poreikį NT ekspertai sieja su augančia mada gyventi sveikiau – gamintis maistą patiems, namuose.

4. Geriau erdvus butas mieste nei kotedžas ar namas užmiestyje. Iki krizės buvo itin jaučiama gyventojų migracija į priemiesčius ir užmiesčius. Besirenkantys būstą svarstydavo, kad kotedžas ar namas užmiestyje suteiks didesnį komfortą nei butas. Tačiau šiuo metu tendencija priešinga – gyventojai „atsikando“ gyvenimo užmiestyje ir dabar mieliau renkasi erdvius 100-150 kv. m butus mieste, kur yra visa reikalinga infrastruktūra.

Straipsnio puslapiai:

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas