Kol estai kerpa valdininkų skaičių, Lietuva biurokratų apratą tik pučia

(Puslapis 1 iš 3)


BFL nuotr.

Vytautas Urbonas / tv3.lt

2015-10-22 09:17

Seimui diskutuojant apie ateinančių metų valstybės biudžetą jau dabar matoma, kad biudžeto deficitas, lyginant su 2015 m., didėja beveik dvigubai ir sudarys 651,5 mln. eurų. Tai bus didžiausias deficitas per pastaruosius penkerius metus, ir lems tolimesnį valstybės skolos augimą.

Vienas iš būtų sumažinti biudžeto išlaidas yra mažinti valstybinį aparatą. Pasak DNB banko vyriausios ekonomistės Baltijos šalims Jekaterinos Rojakos, Lietuvai reikėtų sekti Estijos pavyzdžiu.

„Grubiai tariant, nuo krizės pradžios Estijoje valdžios aparatas sumažėjo daugiau negu trečdaliu. Tuo tarpu pas mus jis didėjo dviem procentais. Konkurencingumo prasme, tai mums neklijuoja labai geros etiketės, kadangi našumas bendrame valdžios sektoriuje yra blogesnis nei privačiame. Mes atsilieka ir nuo Europos sąjungos vidurkio, tad manau, apkarpymą reikėtų pradėti nuo Seimo narių“, - teigė ekonomistė.

Mirusių sielų naikinimas

Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas tikina, kad ne vienas tyrimas rodo, jog Lietuvoje valstybės valdymas neefektyvėja. Kitaip tariant, nepaisant to, kad atsiranda laiką taupančios kompiuterinės technologijos – žmonių užsiimančiu valstybės valdymu nemažėja.

„Kalbant apie visą viešąjį sektorių, tai yra ne tik apie biurokratus, bet ir švietimą, mediciną ir panašiai. Ten dirba apie 370 tūkst. žmonių, kas yra labai nemaža dalis palyginti su visais dirbančiais. Ir tokie skaičiai, kad Lietuvoje vidutiniškai vienam mokytojui tenka 8 moksleiviai – yra netoleruotini“, - teigė Ž. Šilėnas.

Pašnekovas taip pat priduria, kad dabartinė vyriausybės politika mažinti maksimalų tarnautojų skaičių institucijose yra abejotinas žingsnis, nes tai gali būti tik popierinis sumažinimas.

„Reikia pažiūrėti ar realiai buvo atleisti žmonės, ar tai buvo tik „mirusių sielų panaikinimas“. Tarkime maksimali pareigybė yra šeši, bet iš tiesų ten dirba tik keturi darbuotojai. Tad kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar tai tik popieriniai sumažinimai, ar tai realūs“, - dėsto pašnekovas.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas pateikia 2016 metų biudžeto išlaidas valstybės aparatui:

– Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija: 98 tūkst. € - komandiruotėms ir Valstybės pažinimo centro veiklai užtikrinti.

– Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija: 1 771 tūkst. € - išeitinėms išmokoms Seimo nariams ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams, keičiantis Seimo kadencijai; 35 tūkst. € - kvalifikacijai kelti, 100 tūkst. € - tarptautinėms konferencijoms, susitikimams Seime organizuoti, mokymų išlaidoms ir komandiruotėms padengti.

Straipsnio puslapiai:

- Vytautas Urbonas

Close

Mokesčių reforma vėžlio greičiu juda link Seimo S. Skvernelis ir V. Šapoka ramina

Visuomenei pristatyta mokesčių reforma viešojoje erdvėje jau išdiskutuota iš visų pusių, tačiau dar ne Seimo salėje. Tačiau tiek premjeras, tiek finansų ministras tikisi, kad reformai pavasario sesijoje bus pritarta. Iki jos ...

Į pensijų kaupimą įtrauks automatiškai: kaip tai pakeis pajamas?

Kartu su mokesčių reforma pateikta ir pensijų reforma, kuria iš esmės pertvarkoma II pensijų pakopa. Maža to, nuo šiol visi automatiškai bus įtraukti į pensijų kaupimą, tačiau sumanę gauti daugiau dabar, galės to ...

Inovacijų reforma: mokslininkai bus skatinami padėti verslui kurti inovatyvius produktus

Inovacijų reformą vykdanti Ūkio ministerija perims eksperimentinės plėtros reguliavimą ir bus atsakinga už naujo produkto veiklų skatinimą nuo idėjos iki to produkto pateikimo rinkai. Tai iš esmės pakeis mokslo ir verslo bendradarbiavimo ...

Finansų ministras paaiškino, kaip pasikeis žmonių pajamos

Finansų ministerija šiandien išsamiau nusprendė pristatyti, prie kokių pasikeitusių mokesčių turės priprasti žmonės ir, kaip pasikeistų jų pajamos įgyvendinus mokesčių ir pensijų reformą. Išplėtus neapmokestinamojo pajamų ...

Ilgai laukta mokesčių reforma sukėlė pasipiktinimą: pyragas turčiams, botagas skurdžiams

Su nelygybe ir skurdu kovoti užsimojusi Vyriausybė pristatė mokesčių reformą, kuri, panašu, pagelbės ne tiek skurstantiesiems, kiek turtingiesiems. Keičiant mokesčių tarifus, automatiškai šiek tiek paaugs ir daugiau ...

Mokesčių reforma pasitikta dviprasmiškai: tam duos, ir tam duos, o iš ko atims?

Daug kalbėta ir pagaliau imtasi. Taip būtų galima įvertinti kalbas apie darbuotojo ir darbdavio „Sodros“ įmokų apjungimą. Tačiau kartu su šiuo pokyčiu numatyti ir mokesčių tarifų pasikeitimai. Kai kurie analitikai įžvelgia čia ...

Pensijų reformą analitikai pasitiko nusivylę: chaosas, žmonės pensijų nekaups

Vyriausybei pristačius planuojamą mokestinė ir pensijų reformą analitikus apniko dviprasmiškos mintys. Nors mokesčių srityje ir pastebėta teigiamų postūmių, pensijų reforma nuvylė. Analitikai pastebėjo, kad valdžia neskatina kaupti pensijos ...

Vilnius ryžosi savarankiškai padidinti medikų atlyginimus

Vilnius pirmasis mietas Lietuvoje, kuris ėmėsi skatinti medikus pasilikti ir neišvykti svetur – skyrė papildomų savivaldybės biudžeto lėšų Vilniuje dirbančių šeimos gydytojų, pediatrų, terapeutų ir kartu su jais dirbančių ...

Siekiama paviešinti politikų pajamų deklaracijas: ar išlįs paslaptys?

Vienintelis būdas sužinoti Seimo narių pajamas – palaukti rinkimų meto, kuomet viešinamos pajamų deklaracijos. Tačiau šiuo metu siekiama, kad šie duomenys būtų prieinami kasmet. Tiesa, vyrauja ir nuomonė, kad nesutvarkius ...

Seimas patvirtino 2018 m. valstybės biudžetą

Seimas patvirtino 2018 m. valstybės biudžetą, kuriame pagrindinis dėmesys skiriamas skurdo mažinimui, šalies saugumo užtikrinimui, verslumo ir produktyvių investicijų skatinimui bei savivaldybių biudžetų finansinio savarankiškumo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas