Komisija dėl gaisro Kuršių nerijoje siūlo bausti valdininkes

(Puslapis 1 iš 2)


Fotodienos nuotr.

Atnaujinta:2014-05-07 10:09

Žinių radijas

2014-05-07 09:55

Aplinkos ministro sudaryta komisija, ištyrusi gaisro Kuršių nerijoje aplinkybes, nustatė, kad nacionalinio parko direkcija aplaidžiai vykdė savo pareigas: neužtikrino gaisrų prevencijos priemonių ir reikiamų veiksmų gesinant gaisrą. Aplinkos viceministro Lino Jonausko teigimu, neveikė vaizdo stebėjimo kameros, pavėluota reaguoti gaisrui prasidėjus, dėl pasirengimo trūkumo gesinta ne taip efektyviai kaip privaloma.

„Iš 10 vandens paėmimo vietų, dalinai buvo įrengtos tik 8. Dalinai reiškia tai, kad buvo padarytas tik privažiavimas prie Kuršių marių vandeniui paimti. Iki galo ta sistema neveikia. Kuršių nerijos nacionalinio parko miškų gaisrų stebėjimas vykdomas automatinės antžeminės stebėjimo sistemos pagalba, įrengtas pultas Smiltynėje ir keturi detektoriai Nidos, Pervalkos, Juodkrantės ir Smiltynės telekomunikacijų bokštuose, tačiau detektorius ir pagrindinis pultas neveikė, nes buvo išjungti“, - kalbėjo L. Jonauskas.

Komisija siūlo skirti tarnybines nuobodas Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vadovei Rūtai Baškytei ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorei Aušrai Feser, o miško Kuršių nerijoje priežiūrą perduoti urėdijoms. Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis atsižvelgė į šiuos siūlymus.

„Pavedimas generaliniam urėdui duoti atsakymą, kuriai miškų urėdijai reikėtų perduoti Kuršių nerijos miškų tvarkymą ir priežiūrą. Sudarau komisiją Rūtos Baškytės nusižengimui tirti ir pavedu Baškytei ištirti dabartinės direktorės Aušros Feser veiksmus ir veiklą, susijusią su gaisru – budėjimas, žmonės, automobilių pasiruošimas ar nepasiruošimas gaisro gesinimui“, - sakė V. Mazuronis.

R. Baškytė: gaisras Kuršių nerijoje sukeltas tyčia

Aplinkos ministrui Valentinui Mazuroniui sudarius komisiją dėl Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) vadovės Rūtos Baškytės galimų nusižengimų dėl gaisro Kuršių nerijoje, ši teigia tiesioginės atsakomybės nematanti nei savo, nei vadovaujamos tarnybos atžvilgiu.

„Tiesioginės atsakomybės tikrai nematau. Komisija net nenagrinėjo tarnybos veiklos. Mūsų tarnyba yra iš tų, kur niekada nemiega, net ir naktimis nemiega“, - laidoje „Aktualioji valanda“ teigė R. Baškytė.

„Nesu iš tų žmonių, kur kaltintų kitus, bet kiekviena institucija turi savo kompetenciją. Tarnyba nėra niekaip atsakinga už priešgaisrinę apsaugą. Dėl to, kodėl nebuvo įjungtos kameros, jums tikrai pasakys Nacionalinio parko (Kuršių nerijos nacionalinio parko – red.) direktorė, ne aš, nes mes tikrai neduodame įrodymų įjungti ar ne“, - tęsė ji.

Ji taip pat nurodė, kad, jos žiniomis, minėtas padegimas buvo tyčinis. „Man 99 proc. aišku, kad tai yra tyčinis padegimas, ir tą sakau, turėdama tam tikrus faktus. Mes kreipėmės į prokuratūrą, kad jie būtų patikrinami. Aš žinau, kad tai yra gana sudėtinga įrodyti, bet yra ir keletas anoniminių raštų, kurie iškeliavo tą pačią dieną.“

Straipsnio puslapiai:

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas