Konfrontacija Ukrainoje atskleidžia JAV užsienio politikos silpnumą

Praėjus beveik ketvirčiui šimtmečio po Šaltojo karo pabaigos įsiplieskusi Ukrainos krizė tampa susilpnėjusios Vašingtono užsienio politikos simboliu, kai Jungtinės Valstijos neretai atsiduria keblioje padėtyje, nors vis dar turi vienintelės pasaulinės supervalstybės statusą.

Karinės konfrontacijos su Rusija galimybė itin menka, o sąjungininkai Europoje vengia prie Vašingtono žadamų griežtesnių ekonominių ir finansinių sankcijų Maskvai, todėl JAV prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) administracija neturi daug priemonių, kurios galėtų pakeisti Kremliaus elgesį rytų Ukrainoje, kur prorusiški kovotojai neketina apleisti užimtų vyriausybinių pastatų.

Tuo tarpu Maskva neigia kaltinimus, kad ji kursto neramumus tame regione, besiribojančiame su Rusija.

Padėtis tapo dar labiau įtempta antradienį, kai Ukrainos laikinasis prezidentas Oleksandras Turčynovas nurodė saugumo pajėgoms atnaujinti „antiteroristinę operaciją“ šalies rytuose, o Gynybos ministerija nurodė, kad vienas žvalgybos lėktuvas buvo apšaudytas virš separatistų kontroliuojamo Slovjansko miesto.

JAV viceprezidentas Joe Bidenas per dviejų dienų vizitą Kijeve demonstravo palaikymą laikinajai Ukrainos vyriausybei, žadėdamas finansinės ir neletalinės karinės pagalbos paketą. Tuo tarpu JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry praeitą savaitę Ženevoje vykusiose derybose su Rusija, Ukraina ir Europos Sąjunga (ES) padėjo pasiekti susitarimą, kuris turėjo sumažinti įtampą.

„Rusai ne visiškai sutinka su šios laikinosios vyriausybės legitimumu“, – sakė Harvardo universiteto profesorius R.Nicholas Burnsas, buvęs JAV valstybės sekretorės pavaduotojas ir Amerikos ambasadorius prie NATO.

„Manau, JAV ir Europa sėdo prie stalo (Ženevoje), nes manė, kad sutikdama dalyvauti tose keturšalėse derybose Rusija faktiškai pripažins ukrainiečių (vyriausybės) legitimumą. Tai geras tikslas, tačiau reikia elgtis atsargiai, kad neliktume aplošti rusų“, – aiškino jis.

Kol kas prorusiški separatistai nesudėjo ginklų ir nepaliko užimtų vyriausybinių pastatų, nors Ženevos susitarime jie raginami tai padaryti.

Tuo tarpu Maskva reikalauja, kad provakarietiška laikinoji Kijevo vyriausybė išardytų protesto stovyklą sostinės centrinėje Nepriklausomybės aikštėje, vadinamoje Maidanu, tapusią kelis mėnesius vykusių demonstracijų simboliu.

Tie neramumai vasarį galiausiai privertė Kremliaus palaikomą Ukrainos prezidentą Viktorą Janukovyčių pabėgti į Rusiją.

Kai V.Janukovyčius buvo nuverstas, o į valdžią atėjo laikinoji Kijevo vyriausybė, Maskva pasiuntė savo pajėgas į strategiškai svarbų Krymo pusiasalį, kurio gyventojai greitai nubalsavo už prisijungimą prie Rusijos.

Dabar B.Obama yra spaudžiamas abiejų pagrindinių Kongreso partijų griežtinti sankcijas Rusijos bankams ir tos šalies naftos bei dujų pramonei. Europiečiai vengia dėtis prie tokių priemonių, nes yra priklausomi nuo Rusijos tiekiamų dujų, kurios sudaro apie 30 proc. Europos Sąjungoje suvartojamo kiekio.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.