Konkurencijos taryba: ar galima bausti pinigus siūlančią ranką

(Puslapis 1 iš 3)


Ruslano Kondratjevo nuotr.

Evelina Povilaitytė / Savaitraštis „Ekonomika.lt“

2012-09-06 14:23

Valstybės kontrolei atkreipus dėmesį į Konkurencijos tarybos finansavimo šaltinių vienpusiškumą, institucijos pirmininkas Šarūnas Keserauskas premjerui pateikė siūlymų dėl papildomų šaltinių lėšoms generuoti. Pasak jo, tai padėtų institucijai tapti labiau nepriklausomai.

Praėjusią savaitę susitikęs su premjeru aptarėte galimus naujus tarybos finansavimo būdus. Papasakokite apie tai plačiau.

Valstybės kontrolė silpna mūsų vieta įvardijo finansavimą iš biudžeto. Juk stebime ne tik verslą, bet ir valstybės institucijas, todėl mūsų veiklos nepriklausomybės garantas galėtų būti nepriklausomas finansavimas. Taryba gali kvestionuoti vyriausybės veiksmus, o pastaroji sudaro biudžetą. Visai realu, kad jei Konkurencijos taryba pasielgs taip, kaip nepriimtina vyriausybei ar kuriai ministerijai, kitąmet mūsų biudžetas gali būti sumažintas.

Bet jūs jau nustatėte pažeidimų Valstybinės ligonių kasos veikloje...

Taip, tai geras pavyzdys, kad mes žiūrime į viską sistemiškai ir nesakome, jog kaltos tik įmonės. Priešingai: visuomet pabrėžiu, kad valstybės padėtis yra geriausia konkurencijai riboti, nes ji priima įstatymus, nutarimus ir kitus teisės aktus. Būtent pastarieji dažniausiai nustato ribojimus.

Kaip vieną iš galimų modelių pasiūliau veikiantį Portugalijoje: čia reguliuojamos įmonės finansuoja reguliuotojus, o šie po nedidelę dalį pinigų duoda konkurencijos institucijai. Galimi ir kiti modeliai. Pavyzdžiui, Graikijoje labai menka akcinio kapitalo dalis patenka į konkurencijos institucijos biudžetą. Ji tokia menka, kad įmonei nereikšminga.

Valstybėse, kuriose senos teisės, verslo, rinkos ekonomikos tradicijos, institucijos veikia be tokio nepriklausomo finansavimo modelio. Pavyzdžiui, JAV konurencijos institucija yra vyriausybės dalis. Jungtinėje Karalystėjė konkurencijos institucija taip pat nėra nepriklausoma, tačiau ten niekam net nekiltų mintis duoti nurodymą institucijai ar kištis į konkretų tyrimą. Mūsų istorinė patirtis kiek kitokia, todėl reikia galvoti apie alternatyvų finansavimo modelį. Lėšų skyrimas iš biudžeto turi esminę spragą – visuomet galima pabandyti „timptelti“ tą instituciją, kuriai skiri pinigų...

O jūs jau esate su tuo susidūręs?

Kol kas ne. Tačiau reikia žiūrėti sistemiškai. Be to, kas gali žinoti?

Ar nesibaiminate, kad pasirinkus modelį, kai tarybą finansuoja verslas, ji gali tapti nuo jo vienaip ar kitaip priklausoma, o galbūt ir neveiksni?

Verslas neturėtų baimintis nepriklausomo finansavimo. Kalbant apie portugališką modelį, kai konkurencijos tarybą finansuoja rinkos reguliuotojai, institucija netampa tiesiogiai priklausoma nuo verslo. Be to, verslas gali būti tikras, kad mes nebūsime priklausomi ir nuo biudžeto. Nebūsime ta institucija, kuri išaugus kainoms būtų užsiundoma. Mes būsime faktiškai nepriklausomi. Save ir kolegas laikau nepriklausomais žmonėmis, tačiau geriau turėti sisteminį garantą.

Straipsnio puslapiai:

- Evelina Povilaitytė

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas