Konservatoriški lošimų priežiūros reformos viražai

(Puslapis 1 iš 2)


Dariaus Tarėlos nuotr.

Vilija Vertelienė / Ekonomika.lt

2012-10-09 09:44

Finansų ministerijos iniciatyva nuo 2012 m. kovo 1 d. Lošimų priežiūros komisija buvo reformuota į Lošimų priežiūros tarnybą prie Finansų ministerijos. Kyla klausima ar yra pasiekti reformos tikslai, o gal prisidengiant „reformos uždanga“ siekiama visai kitų tikslų? Pateiksiu tik konkrečius faktus, o išvadas darykite patys.

Lošimų priežiūros reformos padariniai

Reformos iniciatoriai teigė, kad lošimų priežiūros reforma leis sutaupyti apie 490 tūkst. litų per metus. 2010 ir 2011 m. Lošimų priežiūros komisijos veiklai buvo skirta po 1 378 000 Lt, o po reformos, kurios tikslas buvo sutaupyti apie 490 tūkst. litų per metus, Lošimų priežiūros tarnybai prie Finansų ministerijos 2012 m. buvo skirta 1 424 000 Lt.

Europos Sąjungos valstybėse-narėse atliktų lošimų reglamentavimo struktūrų tyrimų išvadose buvo pažymima, kad tik keturios šalys Europoje turi aukščiausią lošimų priežiūros institucijų savarankiškumo lygį, t.y. nepriklausomas administracines (vykdomąsias) organizacijas. Tai Didžioji Britanija, Danija, Švedija ir Lietuva. Šalyse, kuriose lošimų priežiūros institucijos priskiriamos žemo savarankiškumo modeliui, priežiūrą vykdo ministerijos ar institucijos, departamentai.

Nepaistant to, kad Lietuva turėjo aukščiausią lošimų priežiūros savarankiškumo lygį, Finansų ministerijos siūlymu ir Seimo daugumos pritarimu pertvarkius Lošimų priežiūros komisiją (kolegialią instituciją), kurios narius skyrė aukščiausi šalies vadovai (Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas ir Ministras Pirmininkas), į Lošimų priežiūros tarnybą prie Finansų ministerijos, kurios direktorių skiria į pareigas ir atleidžia iš jų Finansų ministras, lošimų priežiūros savarankiškumo lygis sumažėjo.

Lošimų priežiūros reformos padariniai – lošimų priežiūros savarankiškumo lygis sumažėjo ir viešai traktuojama, kad valstybė sutaupė. Bet ar iš tiesų mes galime manyti, kad kritus lošimų priežiūros sistemai, finansinių machinacijų šešėlis sumažės? Ir ar pasiekti Finansų ministerijos deklaruoti lošimų priežiūros reformos tikslai ir kam tai naudinga?

Lošimų priežiūros institucijos vadovo skyrimo peripetijos

Nuo 2012 m. kovo 1 d. iki šiol Lošimų priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos vadovas (direktorius) vis dar nepaskirtas. Kyla natūralus klausimas kodėl ir kokiais tikslais tai daroma? Finansų ministerija 2012 m. kovo 28 d. paskelbė konkursą į Lošimų priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos direktoriaus pareigas, tačiau dėl nesuprantamų priežasčių konkursas buvo atšauktas.

Dėl nesuprantamų priežasčių Finansų ministerija šešis mėnesius naujo konkurso neorganizavo. Bet 2012 rugsėjo 26 d., iki Seimo rinkimų likus kelioms savaitėms, Finansų ministerija atkuto ir paskelbė konkursą į Lošimų priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos direktoriaus pareigas. Konkurso reikalavimuose, be kitų reikalavimų, nustatytas reikalavimas mokėti tik anglų kalbą įgudusio vartotojo lygmens C2 lygiu (pagal Europass).

Straipsnio puslapiai:

- Vilija Vertelienė

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas