Konsultanto kelias auksu klotas

(Puslapis 1 iš 3)


AFP/SCANPIX nuotr.

Martynas Pasiliauskas / Ekonomika.lt

2011-08-09 10:57

Gražiai nupiešei ateitį, parašei kelias nieko nauja nesakančias strategijas ir uždirbai šimtus tūkstančių litų. Eilinio lietuvio galvoje verslo konsultanto portretas turbūt piešiamas būtent taip.

„Teisininkė ateina kartą per savaitę į kontorą, kelias valandas pabūna ir mėnesio pabaigoje už tai gauna 20 tūkst. eurų (69 tūkst. litų)”, – pasipiktinusi pasakojo kolegė. Pikta turbūt ne tik jai, bet verslo pasaulyje toks patyrusių konsultantų uždarbis – norma.

Milijoniniai komisiniai

„Anksčiau komisinis atlygis už sandorius kartais siekdavo 0,5–1 mln. litų. Tai normalu. Tokia suma – nedidelė viso sandorio dalis. Viskas priklauso nuo sukauptos patirties. Pavyzdžiui, tavęs klausia, ar verta pirkti kompaniją. Viską apsvarstęs pamatai, kad naudingiau įsigyti kitą bendrovę, arba sandoriui randi finansavimą. Tokiu atveju sumos gali būti pakankamai didelės“, – patirtimi dalijosi Algimantas Variakojis.

Anksčiau vyras konsultavo įmonių bei akcijų pirkimo ir pardavimo, akcijų vertės nustatymo, kompanijos perėmimo organizavimo klausimais.

Šiandien A. Variakojis – vienas iš Verslo angelų fondo I valdytojų.

Pasak jo, verslo konsultantui nuo perkamos įmonės vertės gali nubyrėti 1–5 proc., o patariant įmonės vidaus klausimais už vieną valdybos posėdį galima uždirbti ir 1 tūkst. eurų (3,45 tūkst. litų).

Investicijų banko „Evli Securities“ valdybos pirmininkas Aidas Galubickas pasakojo, kad jų veiklos srityje už konsultavimą perkant ir parduodant įmonę nustatoma ne mažesnė kaip 150 tūkst. eurų (517,5 tūkst. litų) minimali atlygio riba.

„Procesas dažnai trunka ne mažiau kaip pusmetį. Iš tokių sandorių daugiausia esame uždirbę kelis milijonus eurų“, – teigė jis.

Lanksti kainodara

Verslo konsultantai aiškaus kainoraščio neturi. Kaip pasakojo audito, mokesčių ir konsultacijų paslaugas teikiančios bendrovė „KPMG Baltics“ Finansinių konsultacijų skyriaus vadovas Povilas Akstinas, yra nusistovėjusi tradicija numatyti valandinius specialistų įkainius atsižvelgiant į jų patirtį ir užimamą poziciją.

„Tie įkainiai daugiau teoriniai. Norint įvertinti darbą, jo apimtį numatoma, kokių specialistų reikės, kiek laiko užtruks procesas, ir skaičiuojamas teorinis biudžetas. Tada vertinama, ką siūlo konkurentai, ar esame labai užsiėmę ir atitinkamai taikome nuolaidas. Tai priklauso nuo įvairių vidinių ir išorinių veiksnių”, – teigė jis.

A. Variakojis sakė, kad darbo užmokestis priklauso nuo konsultacijos sudėtingumo: „Atsižvelgiama, ar pateiki sprendimą su pagalbiniais veiksniais, ar tik pasidaliji nuomone. Gal pasiūlai originalią idėją. Manau, nėra sudėtinga už vieną pristatymą gauti 100 tūkst. litų.“

Nenori mokėti

Esant tokiai situacijai sunku sudaryti aiškią sutartį, įpareigojančią verslininkus tinkamai atsiskaityti už konsultantų darbą. Be to, dalis jų mano, kad patarimai turi būti duodami nemokamai.

Straipsnio puslapiai:

- Martynas Pasiliauskas

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas