Korupcija Lietuvoje: ar taip ir liksime „švogerių šalimi“?

(Puslapis 1 iš 3)


Roberto Dačkaus (Fotodiena) nuotr.

Tomas Čyvas / Balsas.lt

2010-12-09 10:46

Gruodžio 9-oji – tarptautinė antikorupcijos diena. Šia proga „Balsas.lt“ kalbina su korupcija kovojančios organizacijos „Transparency international“ Lietuvos skyriaus vadovą Sergejų Muravjovą.

Nors Lietuvoje korupcijos lygis – bene didžiausias Europos sąjungoje ir ji neretai pavadinama „švogerių šalimi“, tačiau tai nėra šalies likimas, šią padėtį galima keisti, – mano S. Muravjobas

– Ar įmanoma ir ar perspektyvu kovoti su „švogerių šalies“ praktika tokioje mažoje valstybėje, kur istorikai juokauja, kad visi mes giminės nuo Žalgirio mūšio laikų?

– Jūs palietėte tik vieną iš gajų mitų, susijusių su korupcija, kad būdami maža šalis, būdami artimai susiję vieni su kitais, tarsi esame labiau linkę korumpuotis, ypač kyšininkauti ar proteguoti bičiulius. Tačiau kitų nedidelių šalių, tokių kaip Danija arba vos milijonu gyventojų daugiau turinti Naujoji Zelandija, įrodo priešingai. Būtent šios valstybės šiemet pirmauja Korupcijos suvokimo indekse (KSI) – jos laikomos mažiausiai korumpuotomis.

Ne ką prasčiau atrodo ir ne ką didesnės Airija, Norvegija ar Suomija. Taigi teigti, jog kova su korupcija nedidelėje valstybėje neturi perspektyvų, tikrai negalime. Greičiau, tai turėtų įkvėpti ieškoti naujų kelių. Štai, pavyzdžiui, Grenlandija net vežasi teisėjus iš Danijos ir dažnai juos rotuoja, kad užtikrintų, jog korupcijos atsiradimo galimybės bus minimalios.

– Kokius išskirtumėte Lietuvos laimėjimus antikorupcinėje srityje per du dešimtmečius. Ar yra sričių, kur galima didžiuotis pažanga?

– Nuo 1999 m., kai pradėjome matuoti Lietuvos KSI, jis pakilo nuo 3.8 iki 5.0. Manau, dabar jau visi aiškiai suvokiame korupciją, kaip blogį, o skaidrumą – kaip gėrį. Yra teigiami pokyčiai viešųjų pirkimų reguliavimo srityje, baudžiamųjų, operatyvinių kovos su korupcija priemonių stiprinime. Dabar mūsų pagrindinis iššūkis – tai įgyvendinti bent jau tai, ką jau turime ant popieriaus. Deja, dažnai vis dar dirbame su pasekmėmis, nesugebame sumažinti smulkiosios korupcijos, su kuria labiausiai susiduria paprasti piliečiai, pavyzdžiui, kyšiai medikams ar kelių policijai. Šiuo metu sėkmės istorijos, kuri galėtų tapti pavyzdžiu kitiems, nematau. Turime skirti daugiau dėmesio antikorupciniam švietimui, žmonių nepakantumui korupcijai. Kitaip vargu ar galime tikėtis ilgalaikių pokyčių. Vienintelis tvarus būdas kovoti su korupcija, yra didesnis viešumas ir skaidrumas, aktyvesnis piliečių įtraukimas į sprendimų priėmimą.

– Ar galite dešimties balų sistemoje įvertinti institucijų įdirbį antikorupcijos srityje? Kuri institucija vertintina geriausiai.

– 2008 metų Lietuvos korupcijos žemėlapio duomenimis, Lietuvos gyventojai mano, kad Lietuvoje efektyviausiai su korupcija kovoja žiniasklaida ir tik toliau rikiuojasi STT (28%), FNNT (21%), ir VSD (20%). Be abejo, turime turėti omenyje, kad visos Jūsų išvardintos institucijos – ikiteisminio tyrimo institucijos, galbūt jų veiklą yra lengviau pastebėti – būtent pagal pradėtų tyrimų skaičių. Pavyzdžiui, šiuo metu yra matomas STT veiklos suaktyvėjimas. Daug sunkiau vertinti antikorupcinės prevencijos ir švietimo rezultatus – tam reikia ilgesnio laiko tarpo.

Straipsnio puslapiai:

- Tomas Čyvas

Close

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas