Kosminės katastrofos: žvaigdžių mirtys ir liekanos

(Puslapis 1 iš 7)


SCANPIX nuotr.

technologijos.lt

2011-08-06 18:31

1054-ųjų metų Kinijos (ir kai kurių kitų kraštų) metraščiai mini naują žvaigždę, suspindusią danguje. Ji buvo tokia ryški, kad nustelbė visų kitų žvaigždžių šviesą, ir netgi dieną švietė danguje, kone kaip antra Saulė. Panašių įrašų galima aptikti ir kitų senovės civilizacijų paliktose relikvijose, taip pat dvi tokios pasirodė Renesanso laikais: pirmoji 1572-aisiais, o antroji – 1604-aisiais metais. Pirmoji iš šių dviejų kurį laiką buvo netgi ryškesnė už Venerą, bet per porą metų abi išblėso ir pranyko.

Šios naujosios trumpalaikės „žvaigždės“ – tai supernovos, kurių šiais laikais aptinkama dešimtimis kasmet. Tiesa, jos visos aptinkamos tik kitose galaktikose, paskutinioji Paukščių take įvykusi buvo aukščiau minėta 1604-ųjų metų supernova. Vienintelė vėliau sužibusi „didžioji naujoji [žvaigždė]“ (tai yra termino vertimas iš lotynų kalbos), matoma plika akimi, buvo 1987-ųjų metų supernova Didžiajame Magelano debesyje – palydovinėje Paukščių Tako galaktikoje.

Supernovos – tai mirštančių žvaigždžių sprogimai, per keletą sekundžių išskiriantys beveik tiek pat energijos, kiek Saulė išspinduliuoja per visą savo gyvenimą. Supernovos sprogimas gali nustelbti visos likusios galaktikos žvaigždžių šviesą. Iš kur atsiranda tiek energijos? Kas lieka iš žvaigždės po tokio sprogimo? Kokią įtaką supernovos turi aplinkinei erdvei? Paskutiniame straipsnių ciklo apie žvaigždžių evoliuciją (anksčiau paskelbti straipsniai: Žiburėliai danguje: kaip Visatoje gimsta žvaigždės (Video); Apie neholivudinių žvaigždžių gyvenimus) rašinyje pasistengsiu atsakyti į šiuos ir kitus klausimus.

Milžinių mirtys

Supernovomis gyvenimo pabaigoje virsta pačios didžiausios ir pačios mažiausios žvaigždės. Apie mažąsias – nykštukes – truputį žemiau, o dabar supažindinsiu su žvaigždžių, kurių masė viršija 8 Saulės mases, mirtimi.

Praeitame straipsnyje buvau rašęs apie tokių žvaigždžių evoliuciją, palikus pagrindinę seką. Šios evoliucijos pabaigoje, prieš pat sprogimą, jų sandara yra sluoksniuota: lengvesni elementai „plūduriuoja“ paviršiuje, o leidžiantis gilyn centro link, pasiekiame vis sunkesnių elementų sluoksnius, kol galiausiai randame šerdį, sudarytą iš geležies ir nikelio – sunkiausių elementų, kuriuos galima sukurti termobranduoline sinteze. Labai masyvių žvaigždžių paviršiniai vandenilio ir netgi helio sluoksniai gali būti išvis nupūsti žvaigždės vėjo; tokios žvaigždės paviršiniai sluoksniai sudaryti iš anglies, su nedidelėmis ličio ir berilio priemaišomis.

Žvaigždės šerdyje esanti medžiaga toliau degti nebegali, taigi termobranduolinės reakcijos sustoja ir temperatūra nukrenta. Atvėsęs branduolys nebegali atlaikyti savo paties gravitacijos ir subliūkšta. Per keletą sekundžių jo skersmuo sumažėja nuo dešimčių tūkstančių iki vos keleto kilometrų. Besitraukiantis branduolys tampa gerokai smarkiau gravitaciškai surištas, kitaip tariant, jo ryšio energija (kuri yra neigiama) smarkiai sumažėja (t. y. tampa dar labiau neigiama). Šis energijos pokytis niekur nepranyksta, o yra perduodamas išoriniams žvaigždės sluoksniams.

Straipsnio puslapiai:

technologijos.lt

Close

Į Lietuvą suplūs technologijų lyderiai: atsiskleidė ir lietuvių žinios

 Naujausias tyrimas parodė, kad lietuviai yra girdėję apie „blockchain“ ir kriptovaliutų technologijas, tačiau vis dar jomis nepasinaudoja. Ekspertai teigia, kad šiomis temomis trūksta diskusijų. Tad jau ketvirtus metus ...

Telefonų istorija: 7 telefonai, kurie paliko didžiausią pėdsaką

1983 m. metais pasirodė pirmas mobilusis telefonas. Šiandien, praėjus 35-iems metams po jo atsiradimo, šis įrenginys gerokai pasikeitė. Dabar jį vadiname išmaniuoju telefonu, kartais jis vargiai telpa mūsų kelnių ...

Į Lietuvos kelius grįžta „Google Street View“ automobiliai

 Šią vasarą Lietuvos keliuose vėl pasirodys „Google Street View“ automobiliai. Jų tikslas – atnaujinti šalies duomenis platformoje „Google Maps“. Šįkart bus koncentruojamasi į tarpmiestinių ...

Žingsniu arčiau Nobelio: profesorius V. Šikšnys įvertintas elitine 1 mln. dolerių vertės Kavli premija

Vilniaus universiteto (VU) profesorius Virginijus Šikšnys už CRISPR-Cas9, arba vadinamųjų „genų žirklių“, atradimą apdovanotas kas dvejus metus teikiama elitine Kavli premija, kurios vertė siekia 1 milijoną JAV ...

Atšilus orams: 3 patarimai, kaip apsaugoti telefoną

Meteorologai džiugina itin vasariško savaitgalio prognozėmis, todėl daugelis mintyse jau planuoja išvykas į gamtą. Šiluma, vandens telkiniai, smėlis – neatsiejami tokio laisvalaikio atributai, bet taip pat ir grėsmės ...

Atraskite Lietuvą: 5 išmanūs būdai padės suplanuoti tobulą kelionę

Pastaraisiais metais Lietuvą vis dažniau atranda ne vien svečiai iš užsienio, bet ir patys lietuviai. Ir tai tikrai nestebina: šalies miestai nuolat atsinaujina bei pasiūlo įdomių atrakcijų, šalia miškų bei ežerų dygsta ...

5 geriausi telefonai, kuriuos galite įsigyti tiesiog dabar

Atėjus laikui įsigyti naują išmanųjį, tenka spręsti nemažai klausimų: kurio gamintojo, kurios serijos bei modelio, dydžio ir net spalvos įrenginį rinktis, o gal, apskritai, dar palaukti geresnio? Jei laukti nesinori, „Tele2“ ...

Išmanus kelionių planavimas: 4 programėlės, padėsiančios sutaupyti

Atėjus šiltajam sezonui, daugelis mintyse vis dažniau kuria būsimų atostogų planus. Tačiau planuoti kryptis ir įspūdžius yra daug smagiau nei išlaidas, todėl technologijų lyderė „Tele2“ siūlo į pagalbą pasitelkti ...

Atlikite testą: ar žinote, koks turi būti slaptažodis?

Jei manėte, kad jūsų „Slaptazodis123“ yra saugus, turime jus nuliūdinti: taip nėra. Programišiai nuolat naudoja šimtų milijonų vartotojų prisijungimo duomenis tobulinant slaptažodžių spėjimo technikas, kuriant programinę ...

Trys fotografavimo telefonu klaidos, skiriančios mėgėją nuo profesionalo

Kiekviena įamžinta akimirka, jei ji pateikta tinkamai, gali būti išskirtinė. Deja, kartais plika akimi matomas vaizdas stipriai pranoksta tą, kurį išvystame telefono ekrane. Nuotraukos būna „išsiliejusios“, spalvų ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas