Kosminės katastrofos: žvaigdžių mirtys ir liekanos

(Puslapis 4 iš 7)

technologijos.lt

2011-08-06 18:31

Priešingu atveju, jei akrecijos sparta labai didelė, nykštukės paviršiuje vandenilis ir helis dega iškart, tik jį pasiekę. Toks degimas yra stabilus, ir trumpam nykštukė atgimsta beveik kaip „normali“ žvaigždė. Tik va žvaigždės spinduliuotė yra tokia stipri, jog išoriniai sluoksniai nupučiami, ir naujai susiformavusi anglis negali nusėsti gilyn į žvaigždę, taigi jos masė nekinta. Bet jei materija krenta tinkamu greičiu – paprastai tarp 10-7 ir 10-6 Saulės masių per metus – termobranduolinės reakcijos vyksta, bet spinduliuotė degimo produktų neišstumia. Taip po truputį didėja baltosios nykštukės masė.

Per daugybę metų ji pasiekia kritinę 1,4 Saulės masių ribą, vadinamąjį Čandrasekaro limitą (angl. Chandrasekhar limit). Tokios masyvios baltosios nykštukės gravitacijos nebegali kompensuoti elektronų degeneratyvusis slėgis, ir žvaigždutė ima trauktis. Traukiantis pakyla temperatūra ir prasideda anglies ir deguonies degimas. Taip temperatūra pakyla dar labiau, bet žvaigždė vis dar yra degeneratyvi, taigi nesiplečia, o tik toliau traukiasi. Per keletą sekundžių vis stiprėjanti termobranduolinė liepsna sudegina visą žvaigždę, o išsiskyrusios energijos (prilygstančios Saulės per visą jos gyvenimą išspinduliuotai energijai) pakanka, kad baltoji nykštukė būtų visiškai suardyta. Šis sprogimas vadinamas „termobranduoline supernova“ (angl. thermonuclear supernova).

Yra ir kitas teorinis būdas sukelti termobranduolinę supernovą. Jei dvinarėje sistemoje abi žvaigždės yra baltosios nykštukės, ir dėl kokių nors priežasčių atstumas tarp jų sumažėja, tai žvaigždės susilies į vieną. Jei gautosios žvaigždės masė viršija Čandrasekaro limitą, įvyks supernovos sprogimas. Tiesa, kol kas visos žinomos dviejų baltųjų nykštukių poros yra labai „lengvos“, jų narių bendra masė neviršija netgi 1 Saulės masės, ką jau kalbėti apie Čandrasekaro limitą. Be to, priartinti žvaigždes vieną prie kitos – irgi ne pati lengviausia užduotis. Stebėjimų duomenys rodo, jog žinomų sistemų narių susiliejimui reikalingas laikas yra gerokai ilgesnis už dabartinį Visatos amžių.

Termobranduolinės supernovos liekanos iš principo yra panašios į branduolio kolapso supernovų. Tėra du reikšmingi skirtumai. Pirma, po termobranduolinės supernovos nelieka nieko – nei neutroninės žvaigždės, nei juodosios bedugnės. Visa baltoji nykštukė sudraskoma į skutelius ir paleidžiama į kosmoso platybes. Antra, termobranduolinių supernovų ūkų spektruose neišvysime elementų, sunkesnių už geležį, pėdsakų; jie tiesiog nespėja susiformuoti per tas keletą sekundžių, kol vyksta termobranduolinis degimas.

Nestabiliosios supermilžinės

Pakalbėjęs apie nykštukes, grįžtu prie pačių didžiausiųjų žvaigždžių, mat neseniai buvo nustatyta, jog kai kurios iš jų sprogsta dar kito tipo (ar netgi tipų) supernovomis. Tiesa, apie šiuos reiškinius žinoma gerokai mažiau, nei apie aukščiau pristatytuosius.

Straipsnio puslapiai:

technologijos.lt

Close

Į Lietuvą suplūs technologijų lyderiai: atsiskleidė ir lietuvių žinios

 Naujausias tyrimas parodė, kad lietuviai yra girdėję apie „blockchain“ ir kriptovaliutų technologijas, tačiau vis dar jomis nepasinaudoja. Ekspertai teigia, kad šiomis temomis trūksta diskusijų. Tad jau ketvirtus metus ...

Telefonų istorija: 7 telefonai, kurie paliko didžiausią pėdsaką

1983 m. metais pasirodė pirmas mobilusis telefonas. Šiandien, praėjus 35-iems metams po jo atsiradimo, šis įrenginys gerokai pasikeitė. Dabar jį vadiname išmaniuoju telefonu, kartais jis vargiai telpa mūsų kelnių ...

Į Lietuvos kelius grįžta „Google Street View“ automobiliai

 Šią vasarą Lietuvos keliuose vėl pasirodys „Google Street View“ automobiliai. Jų tikslas – atnaujinti šalies duomenis platformoje „Google Maps“. Šįkart bus koncentruojamasi į tarpmiestinių ...

Žingsniu arčiau Nobelio: profesorius V. Šikšnys įvertintas elitine 1 mln. dolerių vertės Kavli premija

Vilniaus universiteto (VU) profesorius Virginijus Šikšnys už CRISPR-Cas9, arba vadinamųjų „genų žirklių“, atradimą apdovanotas kas dvejus metus teikiama elitine Kavli premija, kurios vertė siekia 1 milijoną JAV ...

Atšilus orams: 3 patarimai, kaip apsaugoti telefoną

Meteorologai džiugina itin vasariško savaitgalio prognozėmis, todėl daugelis mintyse jau planuoja išvykas į gamtą. Šiluma, vandens telkiniai, smėlis – neatsiejami tokio laisvalaikio atributai, bet taip pat ir grėsmės ...

Atraskite Lietuvą: 5 išmanūs būdai padės suplanuoti tobulą kelionę

Pastaraisiais metais Lietuvą vis dažniau atranda ne vien svečiai iš užsienio, bet ir patys lietuviai. Ir tai tikrai nestebina: šalies miestai nuolat atsinaujina bei pasiūlo įdomių atrakcijų, šalia miškų bei ežerų dygsta ...

5 geriausi telefonai, kuriuos galite įsigyti tiesiog dabar

Atėjus laikui įsigyti naują išmanųjį, tenka spręsti nemažai klausimų: kurio gamintojo, kurios serijos bei modelio, dydžio ir net spalvos įrenginį rinktis, o gal, apskritai, dar palaukti geresnio? Jei laukti nesinori, „Tele2“ ...

Išmanus kelionių planavimas: 4 programėlės, padėsiančios sutaupyti

Atėjus šiltajam sezonui, daugelis mintyse vis dažniau kuria būsimų atostogų planus. Tačiau planuoti kryptis ir įspūdžius yra daug smagiau nei išlaidas, todėl technologijų lyderė „Tele2“ siūlo į pagalbą pasitelkti ...

Atlikite testą: ar žinote, koks turi būti slaptažodis?

Jei manėte, kad jūsų „Slaptazodis123“ yra saugus, turime jus nuliūdinti: taip nėra. Programišiai nuolat naudoja šimtų milijonų vartotojų prisijungimo duomenis tobulinant slaptažodžių spėjimo technikas, kuriant programinę ...

Trys fotografavimo telefonu klaidos, skiriančios mėgėją nuo profesionalo

Kiekviena įamžinta akimirka, jei ji pateikta tinkamai, gali būti išskirtinė. Deja, kartais plika akimi matomas vaizdas stipriai pranoksta tą, kurį išvystame telefono ekrane. Nuotraukos būna „išsiliejusios“, spalvų ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas