Kosminės katastrofos: žvaigdžių mirtys ir liekanos

(Puslapis 5 iš 7)

technologijos.lt

2011-08-06 18:31

Jei žvaigždės masė gimimo metu yra didesnė nei 40 Saulės masių, tai jos mirties kolapsas į juodąją bedugnę yra toks spartus, kad smūginė banga praktiškai negali susiformuoti. Teoriškai tokios žvaigždės turėtų pavirsti juodosiomis bedugnėmis be jokio supernovos sprogimo. Bet jei žvaigždė dideliu greičiu sukasi aplink savo ašį, tai branduolio kolapsas nėra visiškai simetriškas. Žvaigždė yra smarkiai susiplojusi per ašigalius, taigi ta kryptimi smūginė banga gali ištrūkti iš šerdies ir paleisti dvi materijos čiurkšles. Čiurkšlėse žvaigždės išorinių sluoksnių medžiaga juda kone šviesos greičiu. Žiūrint į reiškinį iš šalies daugmaž lygiagrečiai judėjimo krypčiai, dėl reliatyvistinių efektų čiurkšlės atrodo žymiai ryškesnės, nei yra iš tikrųjų. Manoma, jog tokie sprogimai, vadinami hipernovomis (angl. hypernova) arba kolapsarais (angl. collapsar), gali būti matomi kaip ilgi gama spindulių žybsniai – jų šviesio užtenka, kad matytume juos milijardų parsekų nuotoliu.

Jei žvaigždės masė yra dar didesnė – viršija 130 Saulės masių, – jos gyvenimo pabaigoje šerdies temperatūra pakyla iki daugiau nei penkių milijardų laipsnių. Išspinduliuojami fotonai dažnai yra pakankamai didelės energijos, kad susidurdami tarpusavyje pavirstų elektronų-pozitronų poromis (vadinamoji porų produkcija, angl. pair production). Susidariusių dalelių kinetinė energija yra gerokai mažesnė, nei jas sukūrusių fotonų, taigi spinduliuotės slėgis yra žemesnis, nei turėtų būti sprendžiant vien iš temperatūros. Žvaigždės šerdis, pasiekusi tokią temperatūrą, nebegali sustoti trauktis, jos temperatūra vis kyla, branduolinės reakcijos (o su jomis – ir porų produkcija) vis spartėja. Tokia nekontroliuojama sintezė suveikia tarsi bomba ir žvaigždė susprogsta. Visiškai suardomi ne tik išoriniai sluoksniai, bet ir radioaktyviu nikeliu pavirtęs branduolys. Toks sprogimas, turintis ir branduolio kolapso, ir termobranduolinės supernovos požymių, vadinamas porinio nestabilumo supernova (angl. pair instability supernova).

Katastrofų stebėjimai

Supernovų liekanos, nepaisant jų nykaus pavadinimo, yra įspūdingi reginiai dangaus skliaute. Nors plika akimi jų pamatyti negalime, bet pro teleskopus, net ir mėgėjiškus, atsiveria įvairiaspalviai ūkai. Kai kurių centruose (arba apylinkėse, bet judančios nuo centrų) randamos ir juodosios bedugnės bei neutroninės žvaigždės, rodančios, jog ūkai susiję su branduolio kolapso supernovomis.

Pačias supernovas mokslininkai taip pat stebi. Vos tik naują „žvaigždę“ danguje pastebi kuris nors teleskopas, į ją kaipmat nukrypsta gausybė dirbtinių akių ir supernovos evoliucija fiksuojama bei analizuojama visame elektromagnetinių bangų diapazone – nuo radijo iki gama spindulių. Kai kurios supernovos taip sekamos tik keletą savaičių, kitos – mėnesius ar net ilgiau nei metus. Kartais į jas žiūrima ne ištisai, bet keletą kartų, pavyzdžiui, pirmas porą dienų, tada po savaitės, paskui po dviejų mėnesių, dar vėliau – po metų ir po dešimtmečio. Taip įmanoma tyrinėti ilgalaikę sprogimo evoliuciją, neeikvojant labai daug teleskopo laiko.

Straipsnio puslapiai:

technologijos.lt

Close

Į Lietuvą suplūs technologijų lyderiai: atsiskleidė ir lietuvių žinios

 Naujausias tyrimas parodė, kad lietuviai yra girdėję apie „blockchain“ ir kriptovaliutų technologijas, tačiau vis dar jomis nepasinaudoja. Ekspertai teigia, kad šiomis temomis trūksta diskusijų. Tad jau ketvirtus metus ...

Telefonų istorija: 7 telefonai, kurie paliko didžiausią pėdsaką

1983 m. metais pasirodė pirmas mobilusis telefonas. Šiandien, praėjus 35-iems metams po jo atsiradimo, šis įrenginys gerokai pasikeitė. Dabar jį vadiname išmaniuoju telefonu, kartais jis vargiai telpa mūsų kelnių ...

Į Lietuvos kelius grįžta „Google Street View“ automobiliai

 Šią vasarą Lietuvos keliuose vėl pasirodys „Google Street View“ automobiliai. Jų tikslas – atnaujinti šalies duomenis platformoje „Google Maps“. Šįkart bus koncentruojamasi į tarpmiestinių ...

Žingsniu arčiau Nobelio: profesorius V. Šikšnys įvertintas elitine 1 mln. dolerių vertės Kavli premija

Vilniaus universiteto (VU) profesorius Virginijus Šikšnys už CRISPR-Cas9, arba vadinamųjų „genų žirklių“, atradimą apdovanotas kas dvejus metus teikiama elitine Kavli premija, kurios vertė siekia 1 milijoną JAV ...

Atšilus orams: 3 patarimai, kaip apsaugoti telefoną

Meteorologai džiugina itin vasariško savaitgalio prognozėmis, todėl daugelis mintyse jau planuoja išvykas į gamtą. Šiluma, vandens telkiniai, smėlis – neatsiejami tokio laisvalaikio atributai, bet taip pat ir grėsmės ...

Atraskite Lietuvą: 5 išmanūs būdai padės suplanuoti tobulą kelionę

Pastaraisiais metais Lietuvą vis dažniau atranda ne vien svečiai iš užsienio, bet ir patys lietuviai. Ir tai tikrai nestebina: šalies miestai nuolat atsinaujina bei pasiūlo įdomių atrakcijų, šalia miškų bei ežerų dygsta ...

5 geriausi telefonai, kuriuos galite įsigyti tiesiog dabar

Atėjus laikui įsigyti naują išmanųjį, tenka spręsti nemažai klausimų: kurio gamintojo, kurios serijos bei modelio, dydžio ir net spalvos įrenginį rinktis, o gal, apskritai, dar palaukti geresnio? Jei laukti nesinori, „Tele2“ ...

Išmanus kelionių planavimas: 4 programėlės, padėsiančios sutaupyti

Atėjus šiltajam sezonui, daugelis mintyse vis dažniau kuria būsimų atostogų planus. Tačiau planuoti kryptis ir įspūdžius yra daug smagiau nei išlaidas, todėl technologijų lyderė „Tele2“ siūlo į pagalbą pasitelkti ...

Atlikite testą: ar žinote, koks turi būti slaptažodis?

Jei manėte, kad jūsų „Slaptazodis123“ yra saugus, turime jus nuliūdinti: taip nėra. Programišiai nuolat naudoja šimtų milijonų vartotojų prisijungimo duomenis tobulinant slaptažodžių spėjimo technikas, kuriant programinę ...

Trys fotografavimo telefonu klaidos, skiriančios mėgėją nuo profesionalo

Kiekviena įamžinta akimirka, jei ji pateikta tinkamai, gali būti išskirtinė. Deja, kartais plika akimi matomas vaizdas stipriai pranoksta tą, kurį išvystame telefono ekrane. Nuotraukos būna „išsiliejusios“, spalvų ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas