Kova prieš verslininkus

(Puslapis 1 iš 2)


Eltos nuotr.

Nerijus Mačiulis / Ekonomika.lt

2013-02-04 18:07

Vienas seniausių ir liberaliausių pasaulio savaitraščių „The Economist“ retai pagiria valstybes, turinčias aukštus mokesčių tarifus ir dideles valdžios sektoriaus išlaidas. Tačiau šią savaitę Šiaurės valstybės – Danija, Švedija, Norvegija ir Suomija – pristatomos kaip pavyzdinės valstybės, sugebėjusios sumažinti perskirstymą per biudžetą, skatinti konkurenciją teikiant viešąsias paslaugas ir aptirpdyti valstybės skolą neprarandant „gerovės valstybių“ etiketės.

Lietuvos valdžios atstovai turėtų atkreipti dėmesį į šį „The Economist“ 14 puslapių ekspertinį straipsnį, sugriaunantį daugelį populiarių mitų apie Skandinavijos valstybes ir atskleidžiantį novatoriškas jų sėkmės prielaidas, vadinamas „progresyviąja kaire“ – visišką skaidrumą ir efektyvumo matavimą teikiant viešas paslaugas bei intensyvią konkurenciją tarp jas teikiančių valstybinių ir privačių institucijų.

Paradoksalu, tačiau neretai Lietuvos politikai ir ekonomistai, pagrįstai idealizuojantys Skandinavijos valstybių sėkmę, jos priežastis mato lyg pro sulūžusį binoklį – žemyn galva. Vienas iš esminių šių valstybių viešųjų paslaugų teikimų principų – jas gali ir turi vienodomis sąlygomis teikti ir privačios, ir valstybinės institucijos. Tokia konkurencija verčia ne tik efektyviai naudoti valstybės skiriamas lėšas, bet ir užtikrina paslaugų kokybės gerėjimą.

Tuo tarpu Lietuva šioje srityje nori sukti itin neprogresyviu ir daugelyje valstybių nepasiteisinusiu keliu – konkurencijos suvaržymu, sutelkiant dėmesį į valstybinių institucijų, o ne jų teikiamų paslaugų gavėjų poreikius. Lietuvoje skandinavišką valstybės modelį giriantys politikai ir ekonomistai tuo pačiu metu kritikuoja aukštojo mokslo reformą ir studento bei mokinio krepšelius. Tačiau krepšelių idėja ir veikimo principas yra nukopijuoti būtent nuo Danijos ir Švedijos, tokio studijų finansavimo sistemos autorių. Vienas iš pamatinių šios sistemos principų – moksleivis ir studentas gali laisvai pasirinkti, privačioje ar valstybinėje institucijoje jis nori mokytis už valstybės jam skiriamas lėšas.

Selektyvus lygiavimasis į Skandinavijos valstybes, pavyzdžiui, kopijuojant didesnių mokesčių modelį, bet atsisakant surenkamų lėšų panaudojimo skaidrumo, efektyvumo ir paslaugų kokybės didinimo būtinybės būtų ne tik nenuoširdus, bet ir vestų prie dar didesnio mokesčių vengimo ir užprogramuotų viešojo sektoriaus fiasko. Tai būtų lyg bandymas suteikti pagreičio burlaiviui, prie jo bortų montuojant ratus. Yra greitesnių ir efektyvesnių būdų suteikti pagreitį viešųjų paslaugų kokybės gerinimui.

Lietuvos valstybiniame sektoriuje pernai dirbo 29 proc. visų užimtųjų. Ekonominio Bendradarbiavimo ir Plėtros Organizacijos (EBPO), vienijančios pažangiausias pasaulio valstybes, vidurkis yra beveik dvigubai mažesnis ir siekia tik 15 procentų. Maždaug trečdalis darbuotojų viešame sektoriuje būdingas tik valstybėms, perskirstančioms itin didelę BVP dalį per valdžios biudžetą, pavyzdžiui, Švedijai. Lietuva, turėdama per daug viešo sektoriaus darbuotojų su turimomis finansinėmis galimybėmis, negali jiems užtikrinti adekvataus vidutinio darbo užmokesčio, o dėl to kenčia ne tik visų jų motyvacija bei paslaugų kokybės, bet klesti ir kyšininkavimo problema.

Straipsnio puslapiai:

- Nerijus Mačiulis

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas