Kova prieš verslininkus

(Puslapis 1 iš 2)


Eltos nuotr.

Nerijus Mačiulis / Ekonomika.lt

2013-02-04 18:07

Vienas seniausių ir liberaliausių pasaulio savaitraščių „The Economist“ retai pagiria valstybes, turinčias aukštus mokesčių tarifus ir dideles valdžios sektoriaus išlaidas. Tačiau šią savaitę Šiaurės valstybės – Danija, Švedija, Norvegija ir Suomija – pristatomos kaip pavyzdinės valstybės, sugebėjusios sumažinti perskirstymą per biudžetą, skatinti konkurenciją teikiant viešąsias paslaugas ir aptirpdyti valstybės skolą neprarandant „gerovės valstybių“ etiketės.

Lietuvos valdžios atstovai turėtų atkreipti dėmesį į šį „The Economist“ 14 puslapių ekspertinį straipsnį, sugriaunantį daugelį populiarių mitų apie Skandinavijos valstybes ir atskleidžiantį novatoriškas jų sėkmės prielaidas, vadinamas „progresyviąja kaire“ – visišką skaidrumą ir efektyvumo matavimą teikiant viešas paslaugas bei intensyvią konkurenciją tarp jas teikiančių valstybinių ir privačių institucijų.

Paradoksalu, tačiau neretai Lietuvos politikai ir ekonomistai, pagrįstai idealizuojantys Skandinavijos valstybių sėkmę, jos priežastis mato lyg pro sulūžusį binoklį – žemyn galva. Vienas iš esminių šių valstybių viešųjų paslaugų teikimų principų – jas gali ir turi vienodomis sąlygomis teikti ir privačios, ir valstybinės institucijos. Tokia konkurencija verčia ne tik efektyviai naudoti valstybės skiriamas lėšas, bet ir užtikrina paslaugų kokybės gerėjimą.

Tuo tarpu Lietuva šioje srityje nori sukti itin neprogresyviu ir daugelyje valstybių nepasiteisinusiu keliu – konkurencijos suvaržymu, sutelkiant dėmesį į valstybinių institucijų, o ne jų teikiamų paslaugų gavėjų poreikius. Lietuvoje skandinavišką valstybės modelį giriantys politikai ir ekonomistai tuo pačiu metu kritikuoja aukštojo mokslo reformą ir studento bei mokinio krepšelius. Tačiau krepšelių idėja ir veikimo principas yra nukopijuoti būtent nuo Danijos ir Švedijos, tokio studijų finansavimo sistemos autorių. Vienas iš pamatinių šios sistemos principų – moksleivis ir studentas gali laisvai pasirinkti, privačioje ar valstybinėje institucijoje jis nori mokytis už valstybės jam skiriamas lėšas.

Selektyvus lygiavimasis į Skandinavijos valstybes, pavyzdžiui, kopijuojant didesnių mokesčių modelį, bet atsisakant surenkamų lėšų panaudojimo skaidrumo, efektyvumo ir paslaugų kokybės didinimo būtinybės būtų ne tik nenuoširdus, bet ir vestų prie dar didesnio mokesčių vengimo ir užprogramuotų viešojo sektoriaus fiasko. Tai būtų lyg bandymas suteikti pagreičio burlaiviui, prie jo bortų montuojant ratus. Yra greitesnių ir efektyvesnių būdų suteikti pagreitį viešųjų paslaugų kokybės gerinimui.

Lietuvos valstybiniame sektoriuje pernai dirbo 29 proc. visų užimtųjų. Ekonominio Bendradarbiavimo ir Plėtros Organizacijos (EBPO), vienijančios pažangiausias pasaulio valstybes, vidurkis yra beveik dvigubai mažesnis ir siekia tik 15 procentų. Maždaug trečdalis darbuotojų viešame sektoriuje būdingas tik valstybėms, perskirstančioms itin didelę BVP dalį per valdžios biudžetą, pavyzdžiui, Švedijai. Lietuva, turėdama per daug viešo sektoriaus darbuotojų su turimomis finansinėmis galimybėmis, negali jiems užtikrinti adekvataus vidutinio darbo užmokesčio, o dėl to kenčia ne tik visų jų motyvacija bei paslaugų kokybės, bet klesti ir kyšininkavimo problema.

Straipsnio puslapiai:

- Nerijus Mačiulis

Close

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

S. Jakeliūnas: pensijų reforma galėtų įsigalioti tik 2020 metais

Kitą savaitę į Seimą atkeliauja šešios struktūrinės reformos. Vyriausybės atstovai visuomenei teigia, kad 25 dienų Seimui pakaks patvirtinti 6 struktūrines reformas, tarp jų – mokesčių ir pensijų sistemos pakeitimus. Tačiau ...

Ieva Valeškaitė. Ekonomika auga, mokesčiai – nemažėja. Ko tikėtis kitąmet?

Gegužės 23-ąją minėjome Laisvės nuo mokesčių dieną – simbolinę dieną metuose, kai vidutinis šalies gyventojas nustoja dirbti, kad sumokėtų mokesčius, ir pradeda dirbti sau. Šiemet, kaip ir praėjusiais metais, mokesčiams dirbome ...

Gintarė Deržanauskienė. Savivaldybių nenoras atsisakyti verslų – priklausomybė ar pokyčių baimė?

Juokiasi puodas, kad katilas juodas, sako lietuvių liaudies patarlė. Valdžia vieną po kito kepa draudimus ir reguliavimus gyventojams, tačiau nemato, kas darosi jos pačios kieme. Patarlė lyg ir tiktų valdžios veiksmams apibūdinti, tik kad juokas ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Reformoje liko skylių, bet kai kurios detalės vietoje

Viešoji erdvė net suprakaitavusi virškina savaitės pradžioje pristatytas viešojo sektoriaus reformos gaires ir vieną po kitos lendančias detales. O virškinti yra ką – naujovių kąsnis didelis ir riebus. Įspūdžiai ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Atlyginimų lenktynės viešajame ir privačiame sektoriuje – 5:0 pastarojo naudai

Vidutinio darbo užmokesčio tendencijoms abejingų nėra. Tai vienas iš būdų „pasimatuoti“ savo finansinę būklę su kitais visuomenės nariais, o ekonomistams tai vienas kertinių rodiklių, padedančių įvertinti valstybės gyventojų ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas