Kova su korupcija: ar verta sunerimti Rusijos elitui?

(Puslapis 1 iš 4)


REUTERS/SCANPIX nuotr.

Viktor Denisenko / Geopolitika

2012-12-12 17:50

Besibaigiantys metai atskleidžia naujas tendencijas Rusijos politiniame gyvenime. Tikėtina, kad šios tendencijos nulems pokyčius, kurie bent jau artimiausiu metu bus aktualūs Rusijos valdžios struktūroms. Kalbame pirmiausia apie kelis garsius korupcijos skandalus, kurie gana netikėtai sudrebino valdantįjį elitą.

Nors korupciniai ryšiai seniai įvardijami kaip viena svarbiausių Rusijos valdžios problemų, atrodo, kad tik dabar kova su korupcija valdžios struktūrose įgauna apčiuopiamas formas, o kaltinimai vykdant neteisėtą veiklą gali išversti iš posto net aukštas pozicijas valdančiajame elite užimančius vyrus ir moteris.

Dar lapkričio mėnesį dėl didelio korupcinio skandalo su korporacija „Oboronservis“ savo posto neteko Rusijos gynybos ministras Anatolijus Serdiukovas. Apie šio garsiai nuskambėjusio atstatydinimo aplinkybes portalas Geopolitika.lt jau rašė .

Galima trumpai priminti, kad korporacija „Oboronservis“ dirbo glaudžiai bendradarbiaudama su Rusijos gynybos ministerija, o iki 2011 metų korporacijos direktorių tarybos pirmininku buvo pats A. Serdiukovas. „Oboronservis“ valdė nemažai Ginkluotųjų pajėgų nekilnojamojo turto objektų ir karinėms pajėgoms priklausančių žemės sklypų. Manipuliuojant šias objektais iš valstybės biudžeto buvo grobstomos didelės pinigų sumos. Įtariama, kad į šiuos korupcinius ryšius tiesiogiai buvo įsivėlęs ir pats A. Serdiukovas.

Vietoj buvusio gynybos ministro, kuris nuo 2007 metų sausio „patikimai“ dirbo šiame poste keturiose vyriausybėse, buvo paskirtas kitas Rusijos Federacijos vyriausybių senbuvis – Sergejus Šoigu, kuris 18 metų išdirbo Nepaprastųjų situacijų ministerijos vadovu, o šį pusmetį vadovavo Maskvos sričiai. Neabejotinas S. Šoigu patikimumas ir lojalumas valdžiai, matyt, turėtų kiek nuraminti kilusį šurmulį.

Be to, civilis gynybos ministras A. Serdiukovas (prieš užimdamas šį postą jis dirbo prekybos sektoriuje ir Federalinėje mokesčių taryboje) buvo labai nepopuliarus pirmiausia tarp pačių kariškių. Nevienareikšmiškai vertinama ir jo nuo 2008 metų vykdyta karinė reforma. Esminis reformos tikslas buvo modernizuoti Ginkluotųjų pajėgų struktūrą, perorientuoti jas į veiksmus lokaliuose konfliktuose (numanu, kad tam įtakos turėjo 2008 metų karas su Gruzija) ir kitaip optimizuoti karinius šalies pajėgumus. Šiandien pačioje Rusijoje nesutariama dėl to, ar reforma pavyko. Apie jos „sėkmę“ galima išgirsti labai skirtingų nuomonių.

Dar vienas korupcinis skandalas irgi yra tiesiogiai susijęs su Rusijos strategine sfera. Neteisėtais veiksmais įtariama akcinė bendrovė „Rusijos kosminės sistemos“ („Rossijskije kosmičeskije sistemy“), pagal valstybinės korporacijos „Roskosmos“ užsakymą dirbusi prie rusiškos navigacinės sistemos GLONASS plėtros.

Straipsnio puslapiai:

- Viktor Denisenko

Geopolitika

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas