Kovoje su korupcija reikia daugiau iniciatyvos ir švietimo

(Puslapis 1 iš 2)


REUTERS/SCANPIX nuotr.

Gabija Sabaliauskaitė / Ekonomika.lt

2012-12-10 13:09

 

5,5 balo dešimtbalėje sistemoje – taip Lietuvos verslas vertina aplinkos santykių skaidrumą. Šiemet Lietuva pagal korupcijos suvokimo indeksą (KSI) pakilo aukščiau, užimdama 48 vietą iš 176 pasaulio šalių. Vis dėlto, menkas pokytis teigiamų rezultatų nereiškia – nežymiai pakilti Lietuva galėjo ir dėl pablogėjusios nuomonės apie korupciją kitose valstybėse.

Siūloma mažinti „žmogiškąjį faktorių“, kur tik įmanoma diegti elektronines sistemas, parengti įstatyminę bazę, aktyviau imtis visuomenės švietimo. Daugiausiai dėmesio skirti reikia sveikatos apsaugos, viešųjų pirkimų sektoriams.

Algimantas Akstinas, Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) generalinis direktorius, sako, kad sėkmingai kovai reikalingos tiek valdžios, tiek savivaldybių, tiek verslo pastangos. Anot jo, nors korupcijos suvokimo indeksas pagerėjo nežymiai, neverta išsakyti vien kritikos – yra ir teigiamų pokyčių. Tačiau daug yra problemų sveikatos apsaugos sistemoje, ji atsiranda tarp dažniausiai minimų neįvykdančiųjų Nacionalinės kovos su korupcija 2011 – 2014 m. programos kriterijų.

Griežčiau vykdyti numatytas antikorupcines priemones

„Pozityvus dalykas, kad STT nuolat apžvelgia kriterijus, kurie turėjo būti įvykdyti. Kol kas turime paskutinę informaciją apie 2011 metus ir 2012 pirmąjį pusmetį: įvardyti 8 prioritetų rezultatai. Toks skirstymas labai pozityvus – matome, kas įgyvendinta, o kas ne. Liūdniausia situacija teismų, viešojo administravimo, teritorinio planavimo, antikorupcinio švietimo srityse, kas neivykdyta, pagal tai kas buvo numatyta – tai sveikatos, viešojo administravimo sektoriai: 31 proc. neįvykdytų kriterijų, 43 proc. įvykdytų iš dalies”, – aiškina A. Akstinas.

LVK vadovas pastebi, kad tokie rezultatai reikalauja priemonių dėl kriterijų nevykdymo sugriežtinimo.

„Norėčiau, kad būtų atidžiau paisoma politinės valios klausimo, nes yra nemažai tarpžinybinių institucijų iniciatyvų, teiktų Seimui, tačiau sustojo daug darbų. Nauja Vyriausybė formuojasi, daug lūkesčių siejama su ja, taigi laukiama naujo požiūrio, reglamentų paruošimo. Nes čia dalis priežasčių yra, dėl to kai kurios priemonės neįvykdomos“, – kosntatuoja jis.

A.Akstinas siūlo diegti elektroninio aptarnavimo sistemas, taip mažinti žmonių dalyvimą paslaugose ir mini teigiamą VMI pavyzdį. Anot jo, reika analizuoti Teisingumo ir Ūkio ministerijų paslaugas dėl leidimų išdavimo, biurokratinės naštos mažinimo.

„Dabar kilęs skandalas muitinėje dėl sulaikytų pareigūnų, kartais reikalaujama galvų. Yra daug instrumentų, priemonių, kad kuo mažiau žmogiškasis faktorius dalyvautų, čia Muitinės departamentas konsultuojasi su verslu, pradedant įstatymine baze. Daug daroma, kad institucijos valytųsi iš vidaus. Darbai, kurie yra būtini ir vykdomi, be tokių sukrėtimų rezultatų nepasieksime, todėl ne tik muitinės departamente reikia vykdyti tokius procesus“, – teigia jis.

Straipsnio puslapiai:

- Gabija Sabaliauskaitė

Close

Darbdavių pečius užgriuvo „Sodros“ našta: teks atleisti darbuotojus ir kelti kainas

 Seimo sprendimas nustatyti socialinio draudimo įmokų „grindis“ ne juokais sukėlė sumaištį tarp darbdavių. Nors darbuotojas dirbs ir ne pilnu etatu, „Sodrai“ įmokas už jį reikės mokėti nuo minimalios mėnesio ...

Kiti metai taromatų sistemoje: ar pasikeitę tarifai nuguls į produktų kainą?

 Prieš mažiau nei dvejus metus Lietuvoje startavusi taromatų sistema jau pasiekė 2020 metams iškeltus tikslus. Naujus metus ruošiamasi pasitikti su naujais tarifais gėrimų gamintojams bei importuotojams. VšĮ ...

Pasaulio pabaiga Lietuvai 2000-aisiais neatėjo, bet ar neateis ji 2020-aisiais?

 Skeptikai Lietuvai eilinę pasaulio pabaigą prognozuoja po 2020-ųjų, kai baigsis ES parama. Kad šis scenarijus neišsipildytų, būtina ruoštis jau dabar, sako banko „Luminor“ analitikai. Tačiau trumpojo ...

Pasiūlė, kaip ištraukti žmones iš šešėlinės nuomos, o tuo pačiu galėtų mažėti ir kaina

 Nuomos rinka Lietuvoje ir toliau klesti – nerasdami, kur investuoti lietuviai perka nekilnojamąjį turtą ir jį nuomoja. Tačiau ne vienas pasirenka tai daryti šešėlyje. NT ekspertai turi paisūlymų, kaip galėtų mažėti tiek ...

Turtingiausių Lietuvos moterų TOP 20. Kas paveldėjo, o kas užsidirbo?

Nors Lietuvoje skaičiuojama 500 žmonių, kurių turtas viršija 2,1 mln. eurų, iš jų moterų – tik 81. O ir pažiūrėjus į turtingiausiųjų moterų dvidešimtuką matyti, kad dauguma jų – paveldėtojos arba bendraakcininkės. ...

Į Lietuvos turtingiausiųjų sąrašą patekusiųjų naujokų TOP

 Žurnalas „TOP 500” skelbiantis turtingiausius Lietuvos žmones šiais metais įtraukė 36 naujokus. Naujienų portalas tv3.lt pateikia turtingiausiųjų naujokų dešimtuką. Žurnale skaičiuojama, kad bendras 500 ...

Tiksintis laikas: kada Vilniuje teks griauti senuosius namus?

Vilnius – besiplečiantis miestas galintis pasigirti tuo, kad gyventojų skaičius čia nemažėja. Tačiau jau dabar gatves sustingdo kamščiai, tad ar yra dar galimybių šiam miestui plėstis centre, o ne užmiestyje? Analitikai ...

Lietuvos bankas praneša apie grėsmes NT rinkoje: didesni mokesčiai ir spekuliantų stebėsena

Ilgą laiką stabiliai vertinta nekilnojamojo turto rinka Lietuvoje pradeda neraminti. Kaip praneša Lietuvos bankas, nors naujausi nekilnojamojo turto (NT) kainų lūkesčiai pastaruoju metu yra atsargesni, rinka kaista tiek nuo antrinio būsto ...

Ištyrė lietuvių apsipirkimo įpročius: ar iš tikrųjų svarbiausia – kaina? Nurodo, kas brango labiausiai

 Apklausos ir prekybininkų pastebėjimai rodo viena – gyventojų apsipirkinėjimo įpročiai keičiasi. Tačiau be abejonės lietuviai išlieka „akcijų medžiotojai“. Tam įtakos gali turėti ir padidėjusios kainos. „Prekės ...

Paskelbti turtingiausi Lietuvos žmonės

 Virš 2 mln. eurų turtą yra sukaupę net virš 500 lietuvių, skelbia žurnalas „TOP 500”. Nors pirma vieta turtingiausiųjų sąraše jau kelis metus nepajudinama ir priklauso vieninteliam šalies ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas