„Krājbanka“ yra latvių problema

(Puslapis 1 iš 3)


Mortenas Hansenas / Savaitraštis „Ekonomika.lt“

2011-12-05 10:59

Politinėje erdvėje diskutuojama, kad tarp Lietuvos ir Latvijos dėl bankų „Snoras“ ir „Krājbanka“ bankrotų tvenkiasi debesys, tačiau ekonomistas Mortenas Hansenas, dirbantis Rygoje, tvirtina, kad latviai reikalauja per daug.

Iš informacijos, skelbiamos latvių žiniasklaidoje, susidaro įspūdis, kad Latvijoje padėtis dėl paskelbto „Krājbanka“ bankroto tampa vis labiau įtempta, ypač Lietuvos atžvilgiu. Ar tikrai taip yra?

Nedaug žinau apie latvių politikus ir pernelyg daug žinoti nenoriu. Tačiau taip, įtampos yra. Ji daugiausia kyla todėl, kad prieš keletą metų su rimtomis problemomis susidūrė „Parex“ bankas. Atrodė, kad tai praėjęs etapas ir viskas klostosi gerai, tačiau kilus nesklandumams dėl „Snoro“ ir „Krājbanko“ latviai neapsisprendė, ką daryti, ir iš lietuvių tikėjosi daugiau. Galbūt – kad Lietuva gelbėdama „Snorą“ tą patį padarytų ir su „Krājbanka“. Tačiau tai nebūtų teisinga, nes latviškas bankas nėra lietuvių problema.

Vadinasi, latviai nėra patenkinti Lietuvos veiksmais sprendžiant šias problemas?

Kaip minėjau, tai – latvių problema. Mano nuomone, Lietuva padarė pakankamai nemažai imdamasi veiksmų „Snoro“ atžvilgiu: perimdama banką, priimdama reikalingus teisės aktus, paskirdama banko administratorių. Viskas atlikta pakankamai greitai ir gerai. Todėl manau, latviai per daug reikalauja norėdami, kad su „Snoro“ problemomis būtų pasirūpinta ir „Krājbanku“.

Dėl Lietuvos vyriausybės sprendimo skelbti bankui bankrotą, o ne dalyti jį į gerą ir blogą bankus, man vertinti sunku, nes neturiu pakankamai informacijos. Tikiuosi, ateityje šie veiksmai bus plačiau nušviesti, kad būtų galima įvertinti.

Šis Latvijos bankas nėra pirmasis, susiduriantis su rimtais sunkumais. Ar tai reiškia, kad šalies bankų priežiūra yra netinkama?

Nesu tikras, kad šie du atvejai signalizuoja netinkamą Latvijos bankų sektoriaus priežiūrą. Manau, viskas turėtų išsispręsti pakankamai sklandžiai. „Parex“ atvejis buvo greičiau ekonominės krizės pasekmė ir nelabai ką buvo galima kaltinti. Banko „Snoras“ problemos – gana unikalus atvejis, nes jos daugiausia kilo dėl pagrindinių akcininkų kaltės. Taigi šie atvejai nėra susiję su bendra Latvijos bankų sektoriaus padėtimi.

Ką turite omenyje sakydamas „unikalus atvejis“?

Turiu omenyje banko savininkus, kurie po „Snoro“ perėmimo buvo areštuoti Didžiojoje Britanijoje, o vėliau paleisti už užstatą. Nežinau daug detalių, bet jei tai susiję su kriminaliniais nusikaltimais, bent jau taip kalbama, tai vis dėlto nėra įprasta praktika Latvijos bankų sektoriuje.

Vadinasi, panašių grėsmių kitiems Latvijos bankams neturėtų kilti?

Bent aš to neprognozuočiau.

O kaip „Krājbanka“ bankrotas atsilieps Latvijos verslui, ekonomikai ir visai finansų sistemai?

Straipsnio puslapiai:

- Mortenas Hansenas

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas