Kreditai internetu – privalumai ir trūkumai

(Puslapis 1 iš 3)


Fotolia.com nuotr. Elektroninė bankininkystė

2017-04-25 15:51

Žengiant koja kojon su technologijomis vis daugiau paslaugų siūloma internetinėje erdvėje. Ne išimtis ir finansų įstaigų pasiūlymai. Tačiau skolinimasis internetu turi tiek privalumų, tiek trūkumų.

Finansinių paslaugų įmonių asociacijos „Finco“ direktorius Šarūnas Frolenko teigia, kad neabejotinai visos finansų įstaigos, nesvarbu ar tai bankai, ar kredito davėjai, nori persikelti į internetinę erdvę, supaprastinti vartotojui paslaugos gavimą. „Net jei šiandien dar ne visi tai daro, net jei vartotojai ne dažniau šitaip elgiasi, tai visų tikslas“, – prideda jis.

Asmenybės identifikavimas – svarbiausias ir sunkiausias punktas

Turbūt neabejotinas kreditų internetu pliusas naudojantis bet kokiomis paslaugomis – galimybė viską susitvarkyti neišeinant iš namų, nešvaistant laiko. Užpildai paraišką, patvirtini tapatybę ir lauki patvirtinimo. Skamba nesudėtingai, tačiau atkreipiamas dėmesys, kad tapatybės patvirtinimas – itin reikšmingas punktas.

„Ta elektronizacija atėjo į mūsų gyvenimą ir matosi daugelyje vietų, lygiai taip pat, kaip vartotojui patogiau nusipirkti prekę ar paslaugą internetu, neišeinant iš namų, iš darbovietės, taip ir su vartojimo kreditais. Jei žmogus nenori keliauti iki fizinės vietos, jam tai yra patogu. Čia turbūt esminis privalumas, patogumas vartotojui išsispręsti tą klausimą, gauti tą prekę ir paslaugą kurios jis nori.

Pokyčiai, kurie įvyko praeitais metais priėmus įstatymą, vienodai atsiliepia tiek internetui, tiek ne internetui. Nes vartojimo kreditų griežtėjimas ne pačia forma pabrėžiamas, o asmens įsipareigojimų tikrinimu ir dydžiu. Tai reiškia, kad įstatyme atsirado aiškios nuostatos, kad žmonės negali skolintis daugiau nei 40 proc. savo pajamų ir įsipareigojimų santykių, nesvarbu kokia forma tas bendravimas vyksta. Ar fizinis, ar nuotolinis – abiem atvejais griežtas.

Nuotoliniu būdu svarbesnis momentas – kliento identifikavimas, tai sudėtingoji dalis. Ir klientų identifikavimą apibrėžia ne Lietuvos bankas, o apibrėžia pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas. Kadangi kalbame apie finansines paslaugas, ten griežti reikalavimai, tai klientas norėdamas gauti tas paslaugas turi identifikuoti save. Jis nėra toks paprastas, kad tiesiog elektroniniu paštu parašai ir gauni atsakymą, ir pinigai pervesti į sąskaitą. Žmogus turi užsiregistruoti, turi atlikti tam tikras procedūras, kad kredito davėjas būtų tikras, kad bendrauja su tuo žmogumi“, – įvardija Š. Frolenko.

Būdų, kaip identifikuojama yra įvairiausių: kai kurie reikalauja pervesti 1 centą iš savo sąskaitos kaip patvirtinimą, kiti elektroniniu parašu naudojasi, dar kiti nuotolinio identifikavimo aplikacija, kurie klientas turi nusifotografuoti pats bei savo asmens dokumentą.

Straipsnio puslapiai:

Close

Bankai atsakė, kaip ir kodėl keičia paslaugų įkainius

 Nuo kito mėnesio didžiuosiuose bankuose Lietuvoje įsigalioja nauja kainodara. Vienus klientus šie pokyčiai paveiks labiau, kitus mažiau. Neabejotinai labiausiai nepatenkinti bus tie, kurie linkę visas elektronines paslaugas atlikinėti ...

Kainų augimas tirpdo ir Lietuvos gyventojų santaupas

 Grynieji pinigai, atsiskaitomoji banko sąskaita ir indėliai išlieka populiariausios santaupų kaupimo priemonės Lietuvoje. Oficialiosios statistikos duomenimis, pernai metų antrą pusmetį šalies gyventojai bankų atsiskaitomosiose ...

Centro taupomajai kasai prašoma skelbti bankrotą

 Lietuvos banko valdyba pripažino kredito uniją Centro taupomąją kasą nemokia ir visam laikui atšaukė jai išduotą kredito unijos licenciją, ji nebeturi teisės teikti finansinių paslaugų. Lietuvos bankas kreipsis į Vilniaus ...

Dėmesio visiems bankinių kortelių turėtojams: jums nebegalės nuskaičiuoti šių mokesčių

 2018 m. sausio 13 d. pradėta taikyti persvarstyta Antroji mokėjimo paslaugų direktyva. Jos tikslas – Europoje modernizuoti mokėjimo paslaugas tiek vartotojų, tiek įmonių naudai, kad nebūtų atsiliekama nuo šios sparčiai kintančios ...

Liko tuščiomis kišenėmis: bankomatas „prarijo“ vilniečio kupiūrą, bet jis jos neatgaus

 Kilus įtarimui, kad bando pasinaudoti padirbta kupiūra, daugiau nei prieš mėnesį bankomatas „prarijo“ vilniečio kupiūrą, tačiau vyras iki šiol jos neatgavo. Nors vis dar neaišku, ar kupiūra išties ...

VMI rado, kur klaidžiojo 3,1 mln. nelegalių eurų

 Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI ) informuoja, kad vos prieš metus įkurtas verslo internete kontrolės padalinys nustatė daugiau nei 3,1 mln. eurų neapskaitytų pajamų. Į valstybės biudžetą turės būti sumokėta 115 tūkst. eurų ...

Lietuviai su siaubu laukia naujų sąskaitų už komunalinius mokesčius

 Šventes leidžiantys namie veikiausiai išnaudoja daugiau elektros, vandens, šilumos, o ir sąskaitos tuomet gali ateiti kiek didesnės. Kaip bus naujausiais metais? Ekspertai sako, kad komunaliniai mokesčiai neturėtų žymiai ...

Naujųjų metų dovana: VMI grąžins nemenkas sumas

 Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) praneša, kad 21,5 tūkst. gyventojų laukia džiugi metų pradžia. Informuojama, kad mokesčių administratorius 2018 m. pradžioje gyventojams grąžins žemės mokesčio permokas, kurios susidarė savivaldybių ...

Lietuvos bankas kelia naują reikalavimą bankams: paveiks paskolų kainą

 Turint omeny, kad dabar gyvename ekonomiškai stabiliu laikotarpiu, Lietuvos banko valdyba nusprendė, kad bankai ir kredito unijos turės sukaupti papildomą – 0,5 proc. dydžio anticiklinį kapitalo rezervą. Ši pirmą kartą ...

Kodėl bankas kartais gali užblokuoti kortelę?

 Pasitaiko atvejų, kai klientas iš savo banko (skambučiu, el. paštu ar SMS žinute) sulaukia klausimų dėl įtartinų ir galimai neteisėtų operacijų, kurios vyksta jo turimoje sąskaitoje. Arba patys klientai skuba kreiptis į banką, ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas