Kredito unijos: gydyti negalima leisti bankrutuoti

(Puslapis 1 iš 3)


Bendrovės nuotr.

Liutauras Varanavičius / Ekonomika.lt

2013-05-14 14:14

Kredito unijos Lietuvoje užima apie 3 proc. bankinio sektoriaus pagal aktyvus ir vienija apie 180,000 pajininkų. Dėl konservatyvios bankų politikos, unijos šiuo metu yra beveik vienintelis smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) bei naujų, besikuriančių, įmonių finansavimo šaltinis.

Kredito unijos – tai sveikos, konkurencingos finansų rinkos pagrindas, ką įrodo ir praėjusios savaitės Lietuvos banko (LB) pateikti duomenys: komerciniai bankai švelnindami kreditavimo sąlygas smulkiajam ir vidutiniam verslui pagrindiniu argumentu, skatinančiu gerinti kreditavimo sąlygas, nurodo didėjančią nebankinių institucijų konkurenciją.

Principinga LB pozicija kredito unijų priežiūros reglamentavime, aktyvi kredito unijas vienijančių organizacijų veikla inicijuojant įvairias darbo grupes ir interesų atstovavimas įstatymų leidybos srityje, atvira ir sąžininga rinkodara bei informacijos apie kredito unijų veiklą sklaida – visa tai gerina konkurencinę aplinką Lietuvos kredito ir mokėjimų sektoriuje.

Finansų ministerijos veikla užtikrinant sklandžią finansų sektoriaus plėtrą ir efektyvų Europos Sąjungos lėšų panaudojimą taip pat glaudžiai susijusi ir su kredito unijų sektoriaus plėtra.

Vis dėlto, pastarųjų mėnesių įvykiai rodo, kad to nepakanka ir kredito unijų sektorius pribrendo esminei restruktūrizacijai. Šiandien valstybė turi nuspręsti, kur dėti kablelį frazėje „gydyti negalima leisti bankrutuoti“.

Staigūs pokyčiai – įtampa rinkoje

Išaugus Lietuvos kredito unijų veiklos apimtims, tenka pripažinti, kad daugelio kredito unijų darbuotojų kvalifikacija tampa nepakankama efektyviam rizikų valdymui ir tam reikia skirti ypatingą dėmesį.

Vis dėlto didžiausia problema, su kuria šiandien susiduria unijos, yra itin staigūs veiklą reglamentuojančių tvarkų pokyčiai. Nesant atitinkamo pereinamojo, adaptacinio laikotarpio daugelio unijų balansinė būklė, įvertinta pagal naujas tvarkas, nebetenkintų minimalių jų veiklą reglamentuojančių reikalavimų.

Staigus veiklos reglamentavimo sugriežtinimas ir iš to sekantys įvairūs veiklos apribojimai kelia didelę įtampą kredito unijų sektoriuje.

Veiklą reglamentuojančių tvarkų pokyčiai atsirado dėl pozityvių tikslų – noro užkirsti kelią nesąžiningai ar net nusikalstamai veiklai bei siekio sukurti konkurencingą aplinką, kurioje kredito unijos galėtų stabiliai ir saugiai veikti, kur būtų valdomos veiklos rizikos ir veiktų efektyvus priežiūros mechanizmas.

Dabar gi atsitiko taip, kad nauji reikalavimai šalies unijoms yra gerokai griežtesni nei daugumoje Europos ir pasaulio valstybių, kur unijų sektorius užima gerokai didesnę bankinio sektoriaus dalį ir yra finansiškai stipresnis bei atsparesnis. Klausimas, ar Lietuvos kredito unijų atveju tai tikrai geriausias sprendimas.

Straipsnio puslapiai:

- Liutauras Varanavičius

Close

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas