Krizė po krizės

(Puslapis 1 iš 2)


REUTERS/SCANPIX nuotr.

Josephas E. Stiglitzas / Project-syndicate.org

2013-01-16 06:59

Euro krizės ir Amerikos fiskalinio skardžio šešėlyje lengva ignoruoti ilgalaikes pasaulio ekonomikos problemas. Tačiau kol esame nukreipę dėmesį į dabartinius rūpesčius, jos ir toliau „pūliuoja“, o mes, savo pačių nelaimei, to nematome.

Pati rimčiausia problema – visuotinis klimato atšilimas. Silpna pasaulio ekonomika lėmė, kad sulėtėjo šiltnamio dujų išmetimas, bet tai tik laikinas atokvėpis. Taip pat labai atsiliekame nuo grafiko: lėtai sureagavome į klimato pokytį, todėl jei norime, kad pasaulinė temperatūra nepakiltų daugiau negu dviem laipsniais, ateityje reikės žymiai sumažinti išmetamųjų dujų kiekį.

Kai kas siūlo, kad, turint omenyje ekonomikos sulėtėjimą, visuotinį atšilimą reikėtų laikinai palikti nuošalyje. Taip pat yra manančių priešingai – pasaulio ekonomikos pritaikymas prie klimato kaitos padėtų atkurti bendrą paklausą bei augimą.

Technologijų progreso ir globalizacijos tempas reikalauja greitų struktūrinių pokyčių tiek besivystančiose, tiek išsivysčiusiose valstybėse. Šie pokyčiai gali traumuoti, o rinkos dažnai su jais prastai susidoroja.

Kaip Didžioji depresija kilo iš dalies dėl sunkumų pereinant iš kaimo, agrarinės ekonomikos į urbanistinę pramoninę, taip ir šios dienos problemos iš dalies atsiranda dėl poreikio pereiti nuo pramonės į paslaugų sektorių. Turi būti sukurtos naujos įmonės, o šiuolaikinės finansų rinkos geriau moka spekuliuoti ir išnaudoti, nei suteikti finansavimą naujiems verslams, ypač mažoms ir vidutinėms įmonėms.

Be to, perėjimas reikalauja investicijų į žmogiškąjį kapitalą, kurių asmenys negali sau leisti. Tarp žmonėms reikalingų paslaugų yra sveikatos apsauga bei švietimas – du sektoriai, kuriuose paprastai vyriausybė vaidina svarbų vaidmenį (taip yra dėl paveldimo rinkos netobulumo šiuose sektoriuose bei susirūpinimo šališkumu).

Prieš 2008 metų krizę buvo daug kalbama apie pasaulio disbalansą ir reikiamybę prekybos perteklių turinčioms šalims (kaip Vokietija bei Kinija) didinti vartojimą. Ši problema nedingo; tiesą sakant, Vokietijos nesugebėjimas sureaguoti į šį chronišką išorinį perteklių yra dalis euro zonos problemos paketo. Kinijos pertekliaus santykis su BVP sumažėjo, bet ilgalaikės pasekmės dar neišsisklaidė.

Bendrasis Amerikos prekybos deficitas neišnyks be didesnio namų ūkio taupymo bei fundamentalių pokyčių pasaulio monetarinėje sistemoje. Pirmasis aspektas pablogintų šalies atsigavimą, o kartose nesimato jokio pokyčio. Kinijai padidinus vartojimą, ji nebūtinai pirks daugiau prekių iš JAV. Tiesą sakant, labiau tikėtina, kad ji pakels „ne prekybos“ produktų vartojimą – kaip sveikatos apsaugos ir švietimo – o tai lems stiprius pasaulinės pasiūlos grandinės trikdžius, ypač šalyse, kurios tiekė žaliavas Kinijos pramonės eksportuotojams.

Straipsnio puslapiai:

- Josephas E. Stiglitzas

Project-syndicate.org

Close

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas