Krizės Europos Sąjungoje: griauna ar kuria?

(Puslapis 1 iš 4)


Audriaus Bagdono (Fotodiena) nuotr.

Benas Brunalas / Geopolitika

2011-10-24 10:23

 Kalbėti apie krizes, nesvarbu, kokio pobūdžio, dažniausiai reiškia kalbėti apie ko nors pasikėsinimą į stabilumą ir gyvybingumą. Tai iš esmės lemia neigiamą krizės sukeliamų nepageidautinų padarinių vertinimą. Tačiau ar politinė, ekonominė, socialinė arba kitokio pobūdžio krizė būtinai reiškia tik ko nors praradimą? Galbūt galima kalbėti ir apie paskatą atsirasti kam nors naujam vertingam, siekiamam ir sunkiai įgyvendinamam iki krizės? Šiame straipsnyje kaip tik ir bus bandoma savotiškai reabilituoti krizę. Europos Sąjungos kontekstas, kuriame nesunku aptikti ryškių ir plačiai aptartų krizių ir konfliktų pavyzdžių, tam puikiai tinka. Maža to, sunkiai išsprendžiamas euro zonos krizės klausimas ir iš to plaukiančios abejonės ES ateitimi ne tik verčia ieškoti optimalių išeičių iš susidariusios padėties, bet kartu ir ragina (atsižvelgus į nuoseklų krizių pasikartojimą) atrasti tendenciją, rodančią, kad galbūt bet koks sukrėtimas turi ne tik neigiamą, bet ir (gal net labiau) teigiamą atoveiksmį.

Pirmoji ir, jei taip galima pavadinti, lemtingiausia Europos Sąjungai krizė kilo XX amžiuje. Du pasauliniai karai labiausiai palietė Europos šalis ir parodė, kad neinstitucionalizuotas valstybių varžymasis dėl dominavimo žemyne veda tik į kataklizmus. Iki tol propaguota galių pusiausvyros metodika taikai užtikrinti buvo diskredituota, prarado bet kokį moralinį palaikymą. Todėl per žemyną persiritę karai buvo puikus (kad ir kaip ciniškai tai skambėtų) akstinas keisti status quo ir ieškoti valstybių naujų bendradarbiavimo būdų. Ilgalaikei taikai užtikrinti pasitarnavo ekonominį motyvą turinti Europos anglių ir plieno bendrija. Ji tapo atsparos tašku, nuo kurio prasidėjo politinis ir ekonominis Europos valstybių vienijimasis. Žvelgdami į tai, kokią reikšmę šis Prancūzijos ir Vokietijos susitarimas turėjo žemyno ateičiai, neabejodami galime tvirtinti, kad tokio masto vienijimosi analogų Europos istorijoje nebūta. Taigi milžiniški nuostoliai, patirti per pasaulinius karus, Europai lėmė, kad (galbūt) buvo išvengta dar didesnių ir skaudesnių netekčių ateityje.

Šie karai tapo ne tik integracijos Europoje, bet ir dar vienos globalios krizės priežastimi. Šaltasis karas – keturiasdešimt metų trukęs krizinis laikotarpis pasaulio istorijoje. Nors tuomet Europa tarptautinėje politikoje jau nebevaidino svarbiausio vaidmens, periferinis dalyvavimas sprendžiant globalią krizę buvo svarbus Europos tapatumo formavimuisi. Vienas svarbiausių momentų šiuo kriziniu laikotarpiu yra tai, kad Europa, vykstant JAV ir SSRS rungtyniavimui, buvo paversta rytine užkarda prieš komunizmą. Tad daug jėgų ir energijos įdėta ne tik Trečiojo Reicho atgaivinimo galimybėms pašalinti, bet ir laisvai nuo SSRS Europos daliai konsoliduoti ir pajungti kovai su komunizmu. Viso to pasekmė yra redukuota Europos versija – Vakarų Europa. Ideologinis vakuumas ir nesena karo patirtis skatino permąstyti nacionalinės valstybės vietą, atimant iš jos nuorodos į pačią Europą prasmę. Naujų politinių institucijų atsiradimas po 1951 metų yra raiškiausias nacionalinės valstybės vaidmens rekonstrukcijos pavyzdys, leidęs bent jau iš dalies atsižadėti praeities ir Europos ateitį kurti visiškai kitokioje realybėje. Kad naujoji realybė patraukli, įrodo įvykiai, susiklostę po dar vienos krizės – SSRS žlugimo: po keturių dešimtmečių priespaudos prie Vakarų Europos sukurto politinio fenomeno panoro prisijungti praktiškai visos Senojo žemyno valstybės.

Straipsnio puslapiai:

- Benas Brunalas

Geopolitika

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas