Krizės Europos Sąjungoje: griauna ar kuria?

(Puslapis 1 iš 4)


Audriaus Bagdono (Fotodiena) nuotr.

Benas Brunalas / Geopolitika

2011-10-24 10:23

 Kalbėti apie krizes, nesvarbu, kokio pobūdžio, dažniausiai reiškia kalbėti apie ko nors pasikėsinimą į stabilumą ir gyvybingumą. Tai iš esmės lemia neigiamą krizės sukeliamų nepageidautinų padarinių vertinimą. Tačiau ar politinė, ekonominė, socialinė arba kitokio pobūdžio krizė būtinai reiškia tik ko nors praradimą? Galbūt galima kalbėti ir apie paskatą atsirasti kam nors naujam vertingam, siekiamam ir sunkiai įgyvendinamam iki krizės? Šiame straipsnyje kaip tik ir bus bandoma savotiškai reabilituoti krizę. Europos Sąjungos kontekstas, kuriame nesunku aptikti ryškių ir plačiai aptartų krizių ir konfliktų pavyzdžių, tam puikiai tinka. Maža to, sunkiai išsprendžiamas euro zonos krizės klausimas ir iš to plaukiančios abejonės ES ateitimi ne tik verčia ieškoti optimalių išeičių iš susidariusios padėties, bet kartu ir ragina (atsižvelgus į nuoseklų krizių pasikartojimą) atrasti tendenciją, rodančią, kad galbūt bet koks sukrėtimas turi ne tik neigiamą, bet ir (gal net labiau) teigiamą atoveiksmį.

Pirmoji ir, jei taip galima pavadinti, lemtingiausia Europos Sąjungai krizė kilo XX amžiuje. Du pasauliniai karai labiausiai palietė Europos šalis ir parodė, kad neinstitucionalizuotas valstybių varžymasis dėl dominavimo žemyne veda tik į kataklizmus. Iki tol propaguota galių pusiausvyros metodika taikai užtikrinti buvo diskredituota, prarado bet kokį moralinį palaikymą. Todėl per žemyną persiritę karai buvo puikus (kad ir kaip ciniškai tai skambėtų) akstinas keisti status quo ir ieškoti valstybių naujų bendradarbiavimo būdų. Ilgalaikei taikai užtikrinti pasitarnavo ekonominį motyvą turinti Europos anglių ir plieno bendrija. Ji tapo atsparos tašku, nuo kurio prasidėjo politinis ir ekonominis Europos valstybių vienijimasis. Žvelgdami į tai, kokią reikšmę šis Prancūzijos ir Vokietijos susitarimas turėjo žemyno ateičiai, neabejodami galime tvirtinti, kad tokio masto vienijimosi analogų Europos istorijoje nebūta. Taigi milžiniški nuostoliai, patirti per pasaulinius karus, Europai lėmė, kad (galbūt) buvo išvengta dar didesnių ir skaudesnių netekčių ateityje.

Šie karai tapo ne tik integracijos Europoje, bet ir dar vienos globalios krizės priežastimi. Šaltasis karas – keturiasdešimt metų trukęs krizinis laikotarpis pasaulio istorijoje. Nors tuomet Europa tarptautinėje politikoje jau nebevaidino svarbiausio vaidmens, periferinis dalyvavimas sprendžiant globalią krizę buvo svarbus Europos tapatumo formavimuisi. Vienas svarbiausių momentų šiuo kriziniu laikotarpiu yra tai, kad Europa, vykstant JAV ir SSRS rungtyniavimui, buvo paversta rytine užkarda prieš komunizmą. Tad daug jėgų ir energijos įdėta ne tik Trečiojo Reicho atgaivinimo galimybėms pašalinti, bet ir laisvai nuo SSRS Europos daliai konsoliduoti ir pajungti kovai su komunizmu. Viso to pasekmė yra redukuota Europos versija – Vakarų Europa. Ideologinis vakuumas ir nesena karo patirtis skatino permąstyti nacionalinės valstybės vietą, atimant iš jos nuorodos į pačią Europą prasmę. Naujų politinių institucijų atsiradimas po 1951 metų yra raiškiausias nacionalinės valstybės vaidmens rekonstrukcijos pavyzdys, leidęs bent jau iš dalies atsižadėti praeities ir Europos ateitį kurti visiškai kitokioje realybėje. Kad naujoji realybė patraukli, įrodo įvykiai, susiklostę po dar vienos krizės – SSRS žlugimo: po keturių dešimtmečių priespaudos prie Vakarų Europos sukurto politinio fenomeno panoro prisijungti praktiškai visos Senojo žemyno valstybės.

Straipsnio puslapiai:

- Benas Brunalas

Geopolitika

Close

Nerijus Mačiulis. Kur „išmesti“ pinigus – nuomai ar būsto paskolai?

Beveik visi anksčiau ar vėliau turime priimti sprendimą – pirkti nuosavą būstą ar jį nuomotis. Toks sprendimas yra subjektyvus ir priklauso nuo asmeninių preferencijų bei aplinkybių, tačiau visgi yra argumentų, kurie gali padėti ...

Rokas Grajauskas. Lietuvos ekonomika: prieš 100 metų ir dabar

Nors šiandien, deja, ne visi gali pasakyti, kad Lietuvoje gyvenimas gerėja, istoriniai duomenys rodo, kad vidutinis pragyvenimo lygis mūsų šalyje niekada nebuvo aukštesnis. Tokią išvadą galima padaryti palyginus statistinius carinės Rusijos, ...

Nerijus Mačiulis. Kur veda akla meilė žemoms kainoms?

Kartą per pusmetį Europos Komisija visų Europos Sąjungos šalių gyventojams užduoda klausimą, kas juos labiausiai neramina. Šio „Eurobarometro“ duomenimis, lietuviai akivaizdžiai išsiskiria iš kitų ES šalių piliečių, nes pagrindinis ir didžiausią ...

Tadas Povilauskas. Lietuvos darbo rinkos dviprasmybės

 Lietuvoje vidutinis nedarbo lygis praėjusiais metais sumažėjo iki 7,1 proc., o paskutinį metų ketvirtį jis buvo 6,7 procento. Nedarbas šalyje mažėja, tačiau jis dar nėra toks mažas, koks buvo 2006–2008 metais, labiausiai dėl ...

Žilvinas Šilėnas. Progresinių mokesčių pasakos

 Progresiniai mokesčiai yra tikra pasaka. Jei jūs mėgstate aukštesnius mokesčius, progresiniai mokesčiai yra mokesčių didinimas. Jei norite mokesčius mažinti – progresiniai mokesčiai yra mokesčių mažinimas. Stebuklas! Progresiniai ...

„Sodros“ atstovė tikina: padidintas mokestis atneš daugiau naudos nei žalos

 Nuo šių metų įsigaliojo reikalavimas mokėti „Sodros“ įmokas, ne mažesnes negu nuo minimalios mėnesio algos (MMA), nors faktinis darbo užmokestis būtų ir mažesnis. Šį pakeitimą visuomenė priėmė ...

Paskaičiavo, kaip kišenes ištuštino šventinis bumas: kam lietuviai išleido daugiausiai?

 Praėjusių didžiųjų žiemos švenčių metu Lietuvos gyventojai dovanoms ir vaišėms vidutiniškai išleido apie 158 eurus, rodo „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktas visuomenės nuomonės tyrimas. ...

Džiugios prognozės: šiemet pralenksime Latviją ir Estiją

 Pernai sparčiai augęs Lietuvos ūkis įgautą pagreitį išlaikys ir šiais metais. Gerus rezultatus demonstruojant eksportui, nesustojant vidaus vartojimui bei augant investicijoms, ne tik išliksime tarp sparčiausiai augančių ...

Nerijus Mačiulis: pagal kainų augimą Lietuva ir toliau gali likti lydere Europoje

 Šiais metais tiek Lietuvai, tiek Lietuvos gyventojams prognozuojami geri metai. Emigracija mažės, ekonomika vis dar augs, žmonės įpirks daugiau, tačiau tvyro nežinia dėl to, kas gali nutikti pasaulyje apverčiant aukštyn kojomis ...

Žilvinas Šilėnas. Regionai: baltosios knygos, baltosios dėmės

 Ar regionai yra mirę ir jų gyvybę palaiko reanimacija? Ar regionai yra gyvybingi, o jų šuolį į ekonomikos olimpą stabdo iki šiol vykdyta netinkama politika? Nuo įsitikinimų, turbūt, ir priklauso siūlomi receptai. Neseniai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas