Krizės Europos Sąjungoje: griauna ar kuria?

(Puslapis 1 iš 4)


Audriaus Bagdono (Fotodiena) nuotr.

Benas Brunalas / Geopolitika

2011-10-24 10:23

 Kalbėti apie krizes, nesvarbu, kokio pobūdžio, dažniausiai reiškia kalbėti apie ko nors pasikėsinimą į stabilumą ir gyvybingumą. Tai iš esmės lemia neigiamą krizės sukeliamų nepageidautinų padarinių vertinimą. Tačiau ar politinė, ekonominė, socialinė arba kitokio pobūdžio krizė būtinai reiškia tik ko nors praradimą? Galbūt galima kalbėti ir apie paskatą atsirasti kam nors naujam vertingam, siekiamam ir sunkiai įgyvendinamam iki krizės? Šiame straipsnyje kaip tik ir bus bandoma savotiškai reabilituoti krizę. Europos Sąjungos kontekstas, kuriame nesunku aptikti ryškių ir plačiai aptartų krizių ir konfliktų pavyzdžių, tam puikiai tinka. Maža to, sunkiai išsprendžiamas euro zonos krizės klausimas ir iš to plaukiančios abejonės ES ateitimi ne tik verčia ieškoti optimalių išeičių iš susidariusios padėties, bet kartu ir ragina (atsižvelgus į nuoseklų krizių pasikartojimą) atrasti tendenciją, rodančią, kad galbūt bet koks sukrėtimas turi ne tik neigiamą, bet ir (gal net labiau) teigiamą atoveiksmį.

Pirmoji ir, jei taip galima pavadinti, lemtingiausia Europos Sąjungai krizė kilo XX amžiuje. Du pasauliniai karai labiausiai palietė Europos šalis ir parodė, kad neinstitucionalizuotas valstybių varžymasis dėl dominavimo žemyne veda tik į kataklizmus. Iki tol propaguota galių pusiausvyros metodika taikai užtikrinti buvo diskredituota, prarado bet kokį moralinį palaikymą. Todėl per žemyną persiritę karai buvo puikus (kad ir kaip ciniškai tai skambėtų) akstinas keisti status quo ir ieškoti valstybių naujų bendradarbiavimo būdų. Ilgalaikei taikai užtikrinti pasitarnavo ekonominį motyvą turinti Europos anglių ir plieno bendrija. Ji tapo atsparos tašku, nuo kurio prasidėjo politinis ir ekonominis Europos valstybių vienijimasis. Žvelgdami į tai, kokią reikšmę šis Prancūzijos ir Vokietijos susitarimas turėjo žemyno ateičiai, neabejodami galime tvirtinti, kad tokio masto vienijimosi analogų Europos istorijoje nebūta. Taigi milžiniški nuostoliai, patirti per pasaulinius karus, Europai lėmė, kad (galbūt) buvo išvengta dar didesnių ir skaudesnių netekčių ateityje.

Šie karai tapo ne tik integracijos Europoje, bet ir dar vienos globalios krizės priežastimi. Šaltasis karas – keturiasdešimt metų trukęs krizinis laikotarpis pasaulio istorijoje. Nors tuomet Europa tarptautinėje politikoje jau nebevaidino svarbiausio vaidmens, periferinis dalyvavimas sprendžiant globalią krizę buvo svarbus Europos tapatumo formavimuisi. Vienas svarbiausių momentų šiuo kriziniu laikotarpiu yra tai, kad Europa, vykstant JAV ir SSRS rungtyniavimui, buvo paversta rytine užkarda prieš komunizmą. Tad daug jėgų ir energijos įdėta ne tik Trečiojo Reicho atgaivinimo galimybėms pašalinti, bet ir laisvai nuo SSRS Europos daliai konsoliduoti ir pajungti kovai su komunizmu. Viso to pasekmė yra redukuota Europos versija – Vakarų Europa. Ideologinis vakuumas ir nesena karo patirtis skatino permąstyti nacionalinės valstybės vietą, atimant iš jos nuorodos į pačią Europą prasmę. Naujų politinių institucijų atsiradimas po 1951 metų yra raiškiausias nacionalinės valstybės vaidmens rekonstrukcijos pavyzdys, leidęs bent jau iš dalies atsižadėti praeities ir Europos ateitį kurti visiškai kitokioje realybėje. Kad naujoji realybė patraukli, įrodo įvykiai, susiklostę po dar vienos krizės – SSRS žlugimo: po keturių dešimtmečių priespaudos prie Vakarų Europos sukurto politinio fenomeno panoro prisijungti praktiškai visos Senojo žemyno valstybės.

Straipsnio puslapiai:

- Benas Brunalas

Geopolitika

Close

S. Jakeliūnas: pensijų reforma galėtų įsigalioti tik 2020 metais

Kitą savaitę į Seimą atkeliauja šešios struktūrinės reformos. Vyriausybės atstovai visuomenei teigia, kad 25 dienų Seimui pakaks patvirtinti 6 struktūrines reformas, tarp jų – mokesčių ir pensijų sistemos pakeitimus. Tačiau ...

Ieva Valeškaitė. Ekonomika auga, mokesčiai – nemažėja. Ko tikėtis kitąmet?

Gegužės 23-ąją minėjome Laisvės nuo mokesčių dieną – simbolinę dieną metuose, kai vidutinis šalies gyventojas nustoja dirbti, kad sumokėtų mokesčius, ir pradeda dirbti sau. Šiemet, kaip ir praėjusiais metais, mokesčiams dirbome ...

Gintarė Deržanauskienė. Savivaldybių nenoras atsisakyti verslų – priklausomybė ar pokyčių baimė?

Juokiasi puodas, kad katilas juodas, sako lietuvių liaudies patarlė. Valdžia vieną po kito kepa draudimus ir reguliavimus gyventojams, tačiau nemato, kas darosi jos pačios kieme. Patarlė lyg ir tiktų valdžios veiksmams apibūdinti, tik kad juokas ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Reformoje liko skylių, bet kai kurios detalės vietoje

Viešoji erdvė net suprakaitavusi virškina savaitės pradžioje pristatytas viešojo sektoriaus reformos gaires ir vieną po kitos lendančias detales. O virškinti yra ką – naujovių kąsnis didelis ir riebus. Įspūdžiai ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Atlyginimų lenktynės viešajame ir privačiame sektoriuje – 5:0 pastarojo naudai

Vidutinio darbo užmokesčio tendencijoms abejingų nėra. Tai vienas iš būdų „pasimatuoti“ savo finansinę būklę su kitais visuomenės nariais, o ekonomistams tai vienas kertinių rodiklių, padedančių įvertinti valstybės gyventojų ...

Tadas Povilauskas. Mažiau vilniečių tikisi, kad būstas brangs

Kaip ir tikėtasi, šių metų pirmą ketvirtį gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų pokyčių tapo truputį kuklesni. SEB banko užsakymu kovą atlikta apklausa parodė, kad 54 proc. apklaustųjų šalyje mano, kad būstas per artimiausius dvylika ...

„Revolut“ Mobiliųjų technologijų vadovas: kaip kinta kriptovaliutų svyravimai?

Kripovaliutų vertėms nuolat svyruojant, o bitkoinui nebeperlipant 9000 JAV dolerių ribos imama svarstyti, ar geriausi laikai jau praeityje. Edward Cooper, „Revolut“ Mobiliųjų technologijų vadovas, reaguodamas į pasaulines naujienas ...

Dūrė pirštu į socialinių tinklų burbulą – vartojat, ką jums įkiša

Lietuvos metų ekonomikos konferencijoje, kurią organizuoja žurnalas „Valstybė“, verslo, ekonomikos ir žiniasklaidos lyderiai diskutavo kaip 4-oji pramonės revoliucija pakeis verslo potencialą. Pranešimą konferencijoje skaičiusi ...

Gitanas Nausėda: anksčiau ar vėliau krizė ateis. Ar esame pasiruošę?

Pasaulyje vis dar vyraujant neapibrėžtumui, baiminantis prekybos karų kalbama apie galimą naująją krizę. Tačiau tikinama, kad šį kartą pasaulis, įskaitant Lietuvą, bus daug geriau pasiruošęs. Žurnalo „Valstybė“ ...

Nerijus Mačiulis: krizė jau prasidėjo

Kol vieni ekonomistai ramina, kad krizės užuomazgų dar nėra ir nežinia, kada ji prasidės, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis rėžė: krizė prasidėjo jau pernai ar net dar anksčiau. Žurnalo „Valstybė“ ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas