Kroatija: kapinės Vokietijos milijardams (2)

(Puslapis 1 iš 3)


REUTERS/SCANPIX nuotr.

Inga Popovaitė / Geopolitika

2013-07-31 11:03

Naktį į liepos pirmąją Zagrebo dangų nušvietė fejerverkai. Kroatija tapo 28-ąją ES nare, bet ar jai reikėjo tiek stengtis, ar bloke jos laukia rožėmis klotas kelias?

Nuo 2008 m. nedarbo lygis Kroatijoje pakilo beveik dvigubai ir šiuo metu bedarbių armiją sudaro 21 proc. šalies gyventojų, t. y. 370 tūkst. darbingo amžiaus žmonių. Taip pat Kroatijai nesvetima ir kita problema – gyventojų senėjimas. Akivaizdu, kad prisijungimas prie ES šios problemos ne tik kad neišspręs, bet dar pagilins – galima spėti, kad, kaip ir Lietuvoje, Kroatijoje netrūks gimtąją šalį dėl geresnių perspektyvų užsienyje paliekančio jaunimo. Nuo liepos 1-osios Kroatijos piliečiai be apribojimų gali dirbti 14 ES valstybių: Bulgarijoje, Čekijoje, Danijoje, Estijoje, Suomijoje, Vengrijoje, Airijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, Portugalijoje, Rumunijoje, Slovakijoje ir Švedijoje. Likusios 13 ES valstybių bei Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija ir Šveicarija kroatams taikys apribojimus dar penkerius metus, o prireikus šis laikotarpis gali būti pratęstas dar dvejais metais.

Kroatijos BVP šiemet sumažėjo 0,7 procento. Kai kurių prognozių duomenimis, iki 2016-ųjų šios šalies skola viršys 60 proc. metinio BVP lygio, t.y. bus didesnė, nei leidžiama Mastrichto sutartimi (60 proc. ). Palyginimui, šiuo metu Juodkalnijos skola siekia 42 proc. BVP, Serbijoje bei Makedonijoje ji yra 35 proc., Albanijoje 30 proc., o Bosnijoje ir Hercegovinoje - 28 proc.

Šie skaičiai rodo, kad Kroatija, prisijungusi prie ES, automatiškai papildė krizės purtomų pietiečių (Ispanijos, Italijos, Graikijos, Kipro) gretas, kurioms išsikapstyti turės padėti turtingosios šiaurės Europos valstybės.

Vokietijos dienraštis „Bild“ dar gegužės mėnesį išspausdino straipsnį, kuriame Kroatiją pavadino „dar vienomis kapinėmis Vokietijos milijardams“. Toks požiūris, sulaukęs daug kritikos iš Kroatijos pusės, vėlgi atspindi dėl euro zonos krizės į turtingą šiaurę ir skurdžius pietus suskilusią Europą.

Skepticizmo dėl Kroatijos narystės ES neslepia ir patys kroatai. Agentūros „Cro Demoskop“ duomenimis, 67 proc. kroatų šiuo metu palaiko šalies narystę Europos Sąjungoje, 25 proc. nepatenkinti tokiu sprendimu, o likę 8 proc. neturi nuomonės narystės ES atžvilgiu. Pagrindinė šio skepticizmo priežastis – jau minėta prasta ekonominė šalies padėtis, kartais pasitelkiami ir kultūrinio identiteto praradimo argumentai.

Bet nepaisant trečdalio kroatų skepticizmo, prisijungimas prie ES padės atsigauti šalies ekonomikai. Dar iki prisijungimo prie ES Kroatijos prekyba su šio bloko šalimis sudarė 60 proc. viso šalies eksporto. Galima tikėtis, kad šis skaičius išaugs dar labiau. Taip pat kroatams atsiveria ES struktūriniai fondai, o esant ES nare bus lengviau pritraukti užsienio kapitalą.

Straipsnio puslapiai:

- Inga Popovaitė

Geopolitika

Close

Analitikų verdiktas: Lietuvos ekonomika augs lėčiausiai Baltijos šalyse

 Euro zonos ekonomika pirmą pusmetį augo lėčiau, negu buvo tikėtasi, todėl šių metų prognozuojama 2,1 proc. ūkio plėtra jau neprilygs praėjusių metų augimo tempui. O štai Baltijos šalių plėtra po puikių praėjusių metų ...

Vienas didžiausių bankų pasaulyje perspėjo: pasekmes pajaus visi

 Vienas didžiausių bankų pasaulyje pareiškė, kad Žemės gyventojai baigia išnaudoti visus resursus ir perspėja: nei šalių valdžios, nei didžiosios bendrovės nėra pasiruošusios klimato kaitai. Pasirodo, pasaulis ...

Įvardijo miestus, kur mažiausiai dirbama, bet uždirbama daugiausiai

Visi svajoja, kuo mažiau laiko praleisti darbe, tačiau uždirbti nemenkas sumas. Naujas tyrimas atskleidė, kokia mieste dirbant tai padaryti lengviausia. Įvertinta ir Vilniaus pozicija. Kaip rašo „Expert Market“, tyrime remtasi ...

„Lidl“ Nyderlanduose palaipsniui atsisako prekybos cigaretėmis

Vokiečių prekybos tinklas „Lidl“, užpernai atėjęs ir į Lietuvos rinką, Nyderlanduose pradeda palaipsniui atsisakyti cigarečių dėl sumažėjusio poreikio. Gyventojų įpročius paveikė aktyvūs valdžios veiksmai kovoje su rūkymu. Leidinio ...

Europos Komisija reaguoja į JAV nustatytus plieno ir aliuminio importo apribojimus

JAV paskelbus, kad nuo 2018 m. birželio 1 d. taikys papildomus importo muitus iš ES į Jungtines Valstijas eksportuojamam plienui ir aliuminiui, atitinkamai 25 proc. ir 10 proc., Europos Komisijos Pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris sakė: ...

Į euro zoną šliejasi „skurdžiosios šalys“: ar sugriautų visą sistemą?

Trimis skurdžiausiomis Europos Sąjungos šalimis įvardijamos Bulgarija, Kroatija ir Rumunija siekia būti ne tik ES dalimi, bet ir euro zonos. Analitikų teigimu, jų dar laukia ilgas kelias, tačiau būtent skausmingos reformos gali lemti, kad į ...

Priminimas emigrantams: paskubėkite pildyti mokesčių deklaracijas

Vykstant deklaracijų pildymo bumui Lietuvoje, emigrantai turėtų neužmiršti, kad užsienyje mokestiniai metai taip pat įsibėgėję. Tai reiškia, kad svetur uždarbiavę tautiečiai turi pateikti deklaracijas užsienio mokesčių institucijoms, ...

Atsiveria galimybės lanksčiau nustatyti naujus PVM tarifus

 Šiandien Europos Komisija pateikė siūlymus dėl taisyklių, kuriomis siekiama leisti valstybėms narėms lanksčiau nustatyti PVM tarifus ir sukurti geresnę mokestinę aplinką. Teikiami siūlymai yra paskutiniai vykdomos PVM taisyklių ...

Lietuvių pamėgtoje atostogų šalyje norima atsisakyti „viskas įskaičiuota“ pasiūlymų

 Nemažai keliaujančiųjų į Turkiją renkasi „viskas įskaičiuota“ pasiūlymus, tačiau Turkijoje piktinamasi, kad dėl to turistai nepietauja mieste, mažiau keliauja. Dėl to siūloma panaikinti programą „viskas ...

„Ryanair“ meta visus kozirius: rado naują būdą spręsti skrydžių atšaukimo problemą

Pigių skrydžių bendrovės „Ryanair“ sprendimas atšaukti dešimtis tūkstančių skrydžių sugriovė 750 tūkstančių žmonių planus keliauti. Dabar kompanija bando atsitiesti ir tam ieško kuo įvairiausių sprendimų. Pastarasis buvo itin netikėtas, rašo independent.co.uk.

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas