Kryme kartojamas Gruzijos scenarijus

(Puslapis 1 iš 3)


REUTERS/SCANPIX nuotr.

Viktor Denisenko / Geopolitika

2014-03-10 13:08

 Įvykiai Kryme privertė suklusti visą tarptautinę bendruomenę, tačiau kyla labai svarbus klausimas: ar po šių įvykių bus padarytos deramos išvados? Vadinamojo Vakarų pasaulio reakcija verčia rimtai tuo abejoti. Krymo krizė dramatiškai primena 2008 metų įvykius Gruzijoje. Po to konflikto irgi atrodė, kad idealistinis požiūris į Rusiją turėtų netekti prasmės, tačiau vangi ir labai atsargi Vakarų reakcija leido Maskvai pajusti ne tik galią, bet ir nebaudžiamumą.

Pažįstamas scenarijus

Gruzijos ir Rusijos ginkluotas konfliktas Pietų Osetijoje iš esmės atvėrė kelią dabartiniams įvykiams Ukrainoje. Drįstu teigti, kad Kryme buvo bandoma realizuoti tą patį scenarijų. Įvyko Rusijos karių įvedimas į potencialaus konflikto zoną (Pietų Osetijoje pirmiausia buvo pasinaudota ten buvusiais Rusijos taikdariais, Kryme pirmiausia pasitelktos Juodosios jūros laivyno pajėgos). Agresijos aktas pateisinamas būtinybe „apginti Rusijos piliečius“. Be to, ir vienu, ir kitu atveju buvo bandoma kurį laiką neigti, kad Rusijos ginkluotosios pajėgos aktyviai veikia konflikto zonoje (Krymo atveju Maskva tai neigia iki šiol, nors įrodymai akivaizdūs. Ir tada, ir dabar Rusija, pažeisdama tarptautinės teisės normas, atkakliai tvirtina, kad kaip tik ji vienintelė jų ir laikosi, o pažeidėjai yra visi kiti. Visus veiksmus lydi atviras propagandinis karas globalioje informacinėje erdvėje.

Esminis minėtų konfliktų skirtumas – tai, kad Ukrainos kariuomenė sugebėjo nepasiduoti provokacijoms (už ką Vakarai labai giria Kijevą). Tačiau sunku pasakyti, kuris reagavimo būdas šiuo atveju būtų buvęs teisingiausias. Suprantama, kad dėl objektyvių priežasčių nei Gruzijai, nei Ukrainai nėra perspektyvu kautis su Rusija, ypač neturint realaus karinio kitų šalių palaikymo. Taip pat ir kraujo praliejimo scenarijus nėra pageidautinas ne tik iš politinės, bet ir iš moralinės pusės. Įvertinant tai, galima teigti, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos veikė teisingai.

Tačiau, kaip ir Gruzijos atveju, Rusija Kryme pasiekė norimą rezultatą. Prognozuoti Krymo ateitį dar labai sunku, tačiau Maskva greičiausiai numato pusiasaliui pilkosios zonos vaidmenį. Ši teritorija dabar iš esmės nėra pavaldi Kijevui, o tuo, kad jos kontrolė nebūtų grąžinta centrinei Ukrainos valdžiai, pasirūpins Rusijos kariai. Taip pat iki galo neaišku, ar Rusijos Federacija sieks prijungti Krymą prie savo teritorijos. Tam tikri žingsniai byloja, kad galbūt svarstomas ir toks variantas. Tam Rusijoje rengiama įstatyminė bazė. Tačiau jau dabar aišku, kad toks žingsnis nesulauks plataus tarptautinio pripažinimo ir palaikymo. Su dalies savo teritorijos praradimu nesutiks ir Ukraina. Kitaip sakant, kaip bepasisuktų įvykiai, sukurtos visos prielaidos, kad Krymo pusiasalis taptų probleminiu regionu su neaiškiu teisiniu statusu.

Iš esmės Krymą galima pavadinti „sulaužyta Ukrainos koja“. Ji neturėtų leisti Ukrainai toli pabėgti nuo Rusijos (pabėgimas šiuo atveju reikštų integracijos į Europos Sąjungą galimybę, taip pat tikėtina, kad po pastarųjų įvykių Ukrainoje gali atgyti ir integracijos į NATO idėja). Taip Rusija užsitikrina buferinę zoną tarp savęs ir euroatlantinių struktūrų. Be to, Ukraina vienaip ar kitaip išlieka Maskvos įtakos zonoje ir yra pažeidžiama.

Straipsnio puslapiai:

- Viktor Denisenko

Geopolitika

Close

Analitikų verdiktas: Lietuvos ekonomika augs lėčiausiai Baltijos šalyse

 Euro zonos ekonomika pirmą pusmetį augo lėčiau, negu buvo tikėtasi, todėl šių metų prognozuojama 2,1 proc. ūkio plėtra jau neprilygs praėjusių metų augimo tempui. O štai Baltijos šalių plėtra po puikių praėjusių metų ...

Vienas didžiausių bankų pasaulyje perspėjo: pasekmes pajaus visi

 Vienas didžiausių bankų pasaulyje pareiškė, kad Žemės gyventojai baigia išnaudoti visus resursus ir perspėja: nei šalių valdžios, nei didžiosios bendrovės nėra pasiruošusios klimato kaitai. Pasirodo, pasaulis ...

Įvardijo miestus, kur mažiausiai dirbama, bet uždirbama daugiausiai

Visi svajoja, kuo mažiau laiko praleisti darbe, tačiau uždirbti nemenkas sumas. Naujas tyrimas atskleidė, kokia mieste dirbant tai padaryti lengviausia. Įvertinta ir Vilniaus pozicija. Kaip rašo „Expert Market“, tyrime remtasi ...

„Lidl“ Nyderlanduose palaipsniui atsisako prekybos cigaretėmis

Vokiečių prekybos tinklas „Lidl“, užpernai atėjęs ir į Lietuvos rinką, Nyderlanduose pradeda palaipsniui atsisakyti cigarečių dėl sumažėjusio poreikio. Gyventojų įpročius paveikė aktyvūs valdžios veiksmai kovoje su rūkymu. Leidinio ...

Europos Komisija reaguoja į JAV nustatytus plieno ir aliuminio importo apribojimus

JAV paskelbus, kad nuo 2018 m. birželio 1 d. taikys papildomus importo muitus iš ES į Jungtines Valstijas eksportuojamam plienui ir aliuminiui, atitinkamai 25 proc. ir 10 proc., Europos Komisijos Pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris sakė: ...

Į euro zoną šliejasi „skurdžiosios šalys“: ar sugriautų visą sistemą?

Trimis skurdžiausiomis Europos Sąjungos šalimis įvardijamos Bulgarija, Kroatija ir Rumunija siekia būti ne tik ES dalimi, bet ir euro zonos. Analitikų teigimu, jų dar laukia ilgas kelias, tačiau būtent skausmingos reformos gali lemti, kad į ...

Priminimas emigrantams: paskubėkite pildyti mokesčių deklaracijas

Vykstant deklaracijų pildymo bumui Lietuvoje, emigrantai turėtų neužmiršti, kad užsienyje mokestiniai metai taip pat įsibėgėję. Tai reiškia, kad svetur uždarbiavę tautiečiai turi pateikti deklaracijas užsienio mokesčių institucijoms, ...

Atsiveria galimybės lanksčiau nustatyti naujus PVM tarifus

 Šiandien Europos Komisija pateikė siūlymus dėl taisyklių, kuriomis siekiama leisti valstybėms narėms lanksčiau nustatyti PVM tarifus ir sukurti geresnę mokestinę aplinką. Teikiami siūlymai yra paskutiniai vykdomos PVM taisyklių ...

Lietuvių pamėgtoje atostogų šalyje norima atsisakyti „viskas įskaičiuota“ pasiūlymų

 Nemažai keliaujančiųjų į Turkiją renkasi „viskas įskaičiuota“ pasiūlymus, tačiau Turkijoje piktinamasi, kad dėl to turistai nepietauja mieste, mažiau keliauja. Dėl to siūloma panaikinti programą „viskas ...

„Ryanair“ meta visus kozirius: rado naują būdą spręsti skrydžių atšaukimo problemą

Pigių skrydžių bendrovės „Ryanair“ sprendimas atšaukti dešimtis tūkstančių skrydžių sugriovė 750 tūkstančių žmonių planus keliauti. Dabar kompanija bando atsitiesti ir tam ieško kuo įvairiausių sprendimų. Pastarasis buvo itin netikėtas, rašo independent.co.uk.

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas