Krymo žaizda kraujuos dar ilgai (1)

(Puslapis 1 iš 3)


SCANPIX nuotr.

Šiaulių kraštas

2014-02-28 13:22

Vakar rytą pasaulį apskriejo žinia, kad prie Krymo artėja Rusijos šarvuočiai. Nors jie po kelių valandų apsigręžė Rusijos pusėn, tačiau savo grėsmę ir raumenis jie pademonstravo. Ar Rusija eis toliau ir okupuos Krymą?

Apie tai kalbamės su politikos apžvalgininkais: Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Socialinės ir politinės teorijos katedros vedėju profesoriumi Gintautu Mažeikiu, M. Romerio universiteto Politikos mokslų katedros dėstytoju Alvydu Medalinsku ir Šiaulių universiteto profesoriumi istoriku Arūnu Gumuliausku.

Krymo žaizda kraujuos dar labai ilgai

Gintautas Mažeikis:

Tai labai rimti dalykai. Manau, kad Krymo aneksiją planuoja pats Vladimiras Putinas. Manau, kad jis turi bent keletą įvykių scenarijų ir, ko gero, yra pasirinktas Padniestrės modelis – sukurti satelitinę, niekieno nepripažintą valstybę, kuri de facto priklausytų Rusijai, o de jure – neaišku kam, galbūt Ukrainai.

Ukraina gali būti padalinta?

Taip, bet tas padalijimas veikiausiai vyks ne teritorijos prijungimu prie Rusijos. Nes tai prieštarautų įvairiausiems tarptautiniams dokumentams. Matyt, norima imituoti Padniestrės scenarijų, kuriam įgyvendinti yra parengti keli scenarijai. Vienas jų – Rusijos piliečių pasipriešinimas Ukrainos opozicijos valdžiai. Antras, – Krymo autonominės respublikos parlamento deputatų balsavimas už prisijungimą prie Rusijos ir nebenorėjimą būti Ukrainos sudėtyje. Trečia, – naudotis Viktoro Janukovyčiaus buvimu Maskvoje ir toliau jį laikyti prezidentu bei kalbėti apie jo valdymą Kryme. Matyt, jokiu būdu nebus pripažintas prezidento pareigas einantis Aleksandras Turčinovas ir nebus palaikomi atitinkami ryšiai.

Taigi skilimas gali įvykti, bet, paprastai, V. Putino kariuomenė, administracija ir propagandistai įvertina institucijų ir galios subjektų veiklą ir suplanuoja labai gerai savo akcijas, bet ne visada įvertina piliečių elgesį.

Manau, kad yra vienas dalykas, kurio neįvertina V. Putinas ir dėl to nuolatos skaitau Rusijos provincijos, pavyzdžiui, Kazanės spaudą, kur yra kalbama, kad tarp Rusijos tautinių mažumų yra didelis nerimas. Jie suvokia ir kalba ne apie agresiją prieš Ukrainą, bet prieš labai mažą tautą – Krymo totorius. Tai yra suvokiama, kaip eilinė Rusijos rasizmo apraiška. Tai neabejotinai didina ir taip prastas nuotaikas dėl rasizmo Rusijoje. Tai gali būti visiškai netikėtas veiksnys V. Putino veiksmams.

Kiek realus scenarijus, kad Rusijos agresija nuo Gruzijos per Ukrainą gali artėti prie Baltijos valstybių ir Lietuvos?

Apie tai Rusijoje daugybę kartų kalbėta. Tai kalba ne V. Putino administracija, o tolimesnieji patarėjai, kurie įsivaizduoja, kad galėtų ne užimti Lietuvą, kas būtų per daug agresyvus planas, tačiau yra vizijos dėl geležinkelio arba tam tikros teritorijos tarp Baltarusijos ir Kaliningrado srities per Lietuvą.

Straipsnio puslapiai:

Šiaulių kraštas

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas