Kuo važiuosi lėčiau, tuo mokėsi daugiau (1)

(Puslapis 1 iš 2)


Ievos Budzeikaitės (Fotodiena) nuotr.

Remigijus Šimašius / simasius.popo.lt

2013-04-15 14:39

Įsivaizduokime, jei greito maisto įstaigose tektų mokėti ne už suvalgytą maistą, o už šioje įstaigoje praleistą laiką. O jei taksi reikėtų mokėti ne už nuvažiuotą atstumą, o už važiavimo ir iškvietimo įvykdymo laiką? Akivaizdu, kad tai iškreiptų viską. Greito maisto įstaiga maisto tiektų kuo mažiau ir kuo lėčiau, taksi irgi skubėtų lėtai, nes tai didintų jų pajamas.

O jei dar nebūtų konkurencijos nei tarp maitinimo įstaigų, nei tarp taksi – jei paslaugą galėtų teikti tik viena bendrovė? Tada pasityčiojimai iš vartotojų ne tik paplistų, bet tiesiog subujotų. Gal ir pasakotų mums įvairūs direktoriai, kaip paslaugos vis geresnės, gal kažkas būtų netgi patobulinta (ypač santykiai su politikais, kad anie girtų ir gintų tokią tvarką), bet realybė būtų graudi.

Deja, Vilniaus miesto savivaldybės patvirtintas planas ir jau padaryti žingsniai, kaip pertvarkyti miesto viešąjį transportą, yra būtent toks. Yra jame vienas – kitas geras momentas, tačiau apskritai ši pertvarka – ne kas kita, kaip pasityčiojimas iš miestiečių. Ir tai yra dėl dviejų priežasčių.

Pirma – viešajame transporte mokama ne už nuvežimą iš taško A į tašką B, o už laiką, per kurį ten nuvežama. Tai reiškia, kad, nepaisant visų greitųjų autobusų ir naujų privilegijuotų juostų transporto įmonėms, atsirado didžiulė motyvacija vežti lėtai, o gal ir iš taško A į tašką B važiuoti ne tiesiogiai, o per tašką C. Taškas C gali būti apipavidalintas gražiai, pavyzdžiui, kaip greitojo autobuso stotelė, tačiau nuo fakto nepabėgsi – savivaldybė sukūrė paskatas važinėti ratais ir lėtai. Turint galvoje, kad vidutinis viešojo transporto greitis Vilniuje yra gerokai mažesnis nei daugelyje miestų, galima labai aiškiai suvokti, kam – keleiviui ar viešam vežėjui – yra naudinga, kad mokama ne už nuvažiavimą, o už „važiavimą“.

Bet kuriame Europos mieste laiku apriboti bilietai taikomi ne tam, kad tiksliai pagal pusvalandį, valandą ar dvi išskaičiuotum kiek naudojais viešuoju transportu. Jie taikomi tam, kad vienas bilietas būtų realiai skirtas vienai kelionei (net jei važiuojama su persėdimu), o ne neribotam pasivažinėjimui pirmyn – atgal. Tačiau esminis apmokėjimo principas yra ne laikas, o zonos, kai važiuojant centre mokama mažiau, o važiuojant iš toliau – brangiau. Tai logiška. Pavyzdžiui, dėl klientų srautų ir kitų aplinkybių aptarnauti maršrutą Stotis-Fabijoniškės yra gerokai pigiau nei Stotis-Pilaitė, ir dar pigiau nei Stotis-Lentvaris. Būtent tai yra ta savivaldybei neperkandama paslaptis, dėl kurios, esant vienodai kainai, vieni maršrutai yra pelningi, o kiti – nuostolingi.

Išspręsti vadinamųjų nepelningų, privežamųjų, realiai priemiestinių maršrutų problemą, galima ir reikia visai kitaip. Pirmiausia, manau, reiktų sutarti, kad Justiniškių ar Šeškinės gyventojai neturėtų mokėti daugiau tik todėl, kad į centrą reikia atvažiuoti ir kažkam iš Žaliųjų ežerų ar Antavilių. Antra, manau, irgi turėtų būti aišku, kad visiems geriau, kai iš tų pačių Žaliųjų ežerų, Antavilių ar Riešės galima greitai ir patogiai galima atvažiuoti komfortišku viešuoju transportu, o ne tik automobiliu.

Straipsnio puslapiai:

- Remigijus Šimašius

simasius.popo.lt

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas