Kur gauti pinigų verslui?

(Puslapis 1 iš 2)


REUTERS/SCANPIX nuotr.

Monika Kartenytė / Verslas.in

2012-10-07 17:15

Finansavimo funkciją galima apibrėžti kaip reikalingo pinigų kiekio suteikimą konkrečiu laiku ir priimtinomis išlaidomis. Užtikrinti, kad gaunamų pajamų visada pakaks bet kurio laikotarpio išlaidoms padengti, gana sudėtinga, nes įsigyjant brangią įrangą arba išparduodant sezonines prekes prireikia daugiau nei įprasta lėšų.

Kasdienėms, t.y. einamosioms darbo išlaidoms, pvz., darbuotojų algoms, biuro nuomai, prekių atsargoms apmokėti, bendrovei reikia grynųjų pinigų. Taip pat galimos ilgalaikės investicijos, kai investuojama į gamyklos statybas, pastatų ar įrangos įsigijimą. O be to, juk po kurio laiko įmonės įrengimus reikės atnaujinti.

Kapitalą sukaupti reikia priimtinomis sąlygomis ir terminais, tačiau įmonėms, kurios tvarkingai registruoja gaunamą pelną ir turi aiškią perspektyvą, paprastai nekyla sunkumų gaunant reikiamų lėšų. Daug sudėtingiau gauti lėšų smulkiems verslams, nors šią problemą iš dalies padeda spręsti vyriausybės taikomos priemonės ir verslumo iniciatyvos.

Vidiniai finansavimo šaltiniai

Nepaskirstytas pelnas. Tai stabilus lėšų šaltinis. Nepaskirstyti, arba kapitalizuoti, pelną skatina ir mokesčių įstatymai, leidžiantys nepaskirstyto pelno neapmokestinti pajamų mokesčiu. Jeigu pelnas išmokamas dividendams, už jį tenka mokėti įprastinius mokesčius.

Nusidėvėjimo atsargos. Atidedant lėšas nusidėvėjimui padengti, skelbiamas pelnas sumažinamas, neišmokant faktiškai jokių grynųjų pinigų. Nusidėvėjimo atsargos parodo, kokį grynųjų pinigų kiekį (kurie bus panaudoti) pasilieka įmonė be paprastai nepaskirstomo pelno.

Apyvartinių lėšų sumažinimas. Laikant mažesnį atsargų kiekį bei sumažinus skolintojų skaičių, grynuosius pinigus galima “paleisti” į verslą. Kita vertus, šis būdas rizikingas dėl nesugebėjimo tiksliai prognozuoti paklausos ateityje, dėl ko gali pristigti prekių klientams.

Išoriniai finansavimo šaltiniai

Banko paskola. Bene pigiausias ir labiausiai paplitęs finansavimo būdas. Trejų-septynerių metų trukmės paskolas verslo plėtrai teikia dauguma šalies komercinių bankų. Iš visų reikalavimų, svarbiausia yra įkeisti bankui turtą, kurio vertė 1,5 karto didesnė negu norima gauti paskolos suma.

Ilgalaikių paskolų palūkanos dažniausiai būna kintamos. Palūkanų dydis priklauso nuo valiutos, kuria norite skolintis, ir vidutinės šešių mėnesių tarpbankinės skolinimosi šia valiuta palūkanų normos LIBOR. Kintamos palūkanos apskaičiuojamos kas pusmetį prie LIBOR normos pridedant paskolos sutartyje užfiksuotą banko maržos dydį.

Lizingo bendrovės. Yra skiriamos dvi lizingo rūšys: finansinis ir veiklos. Pirmasis nuo antrojo skiriasi tuo, kad finansinio lizingo atveju pasibaigus sutarties terminui išperkamas turtas pereina lizingo gavėjo nuosavybėn, o antruoju atveju lieka lizingo bendrovės nuosavybėje.

Straipsnio puslapiai:

- Monika Kartenytė

Close

Penki eksperto patarimai padės padaryti svajonių karjerą

Informacinių technologijų (IT) sektoriaus perspektyvos žavi ir gundo daugelį, tačiau ką daryti, jei šioje srityje turi mažai patirties arba jos visai nėra? „Viskas įmanoma, svarbiausia turėti noro, užsidegimo ir tinkamai ...

Šeši ekspertų patarimai, kaip išsirinkti tinkamą praktikos vietą

 Kiekvienas studentas dar mokydamasis aukštojoje mokykloje turi šansą praktikos metu išbandyti save pirmoje profesinėje stotelėje. Tyrimai rodo, kad praktiką atlikę studentai turi tris kartus didesnę tikimybę gauti darbo ...

Darbo rinka ateityje: kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Spartus technologijų progresas neatpažįstamai pakeitė ne tik mūsų kasdienį gyvenimą, bet ir darbo specifiką. Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. ...

Naujas darbo paieškų sezonas: senos viltys ir naujos bėdos

 Kartu su naujais mokslo metais prasidėjęs naujas darbuotojų ir darbų medžioklės sezonas atneša kozirių tiek darbdaviui, tiek darbuotojui, teigia specialistų paieškos portalas cvmarket.lt. „Kaip ir kasmet, rugsėjo pirmoji ...

Trys darbuotojų perdegimo požymiai – kaip to išvengti?

Įsibėgėjęs vasaros sezonas – tai ne tik metas, kai sulėtėja darbų tempas, bet ir išryškėja darbuotojų perdegimo požymiai. Sveikatos atžvilgiu vasarą energijos turėtų netrūkti – daugiau šviesių valandų, natūralių ...

Ekspertų patarimai: kaip netapti darbo įkaitu?

Kiekvienas, ėmęsis kurti verslą, galėtų patvirtinti, kad riba tarp nuosavo verslo ir asmeninio gyvenimo labai plona. Vis dėlto, specialistų teigimu, atskirti darbą ir asmeninį gyvenimą būtina. Norint kelti našumą, reikia išmokti ...

Pats sau bosas: svajonių profesija, tačiau ne visiems įkandama

Turbūt ne vienas norėtų keliauti, tačiau tuo pačiu metu ir dirbti mėgiamą darbą. Ypač apie tai svajoja jaunimas: laisvė, kūryba, kelionės. Vis dėlto, dirbti laisvai samdomą darbą (angl. freelanceris) gali būti itin sunku. Kelionių ...

Reikiamą darbuotoją darbdaviai vis dar gaudo ant tuščio kabliuko

„Visos socialinės garantijos“, „laiku mokamas atlyginimas“. Dažnas Lietuvos darbdavys, naršantis po vis labiau tuštėjančią darbo jėgos rinką, iki šiol tiki, kad tokie pasiūlymai padės ...

Prireikia vis daugiau darbuotojų: įvardijo, kurių trūksta labiausiai

Darbo rinka pirmąjį metų ketvirtį buvo itin aktyvi. Jos vis daugiau įmonių susiduria su darbuotojų trūkumu įrodo išaugęs darbo skelbimų skaičius. Skelbimų apie siūlomą darbą įdėta pirmąjį ketvirtį net 24 proc. daugiau, rodo portalo ...

Slaptųjų agentų darbą primenanti profesija: jų prisibijo ne vienas darbuotojas

Kaip dirba jų darbuotojai siekia išsiaiškinti ne tik privataus sektoriaus verslininkai, bet ir valstybės valdomos įmonės. Tam pasitelkiami „slaptieji pirkėjai“, kurių darbas kartais gali priminti filmo scenarijų. Kad ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas