Kur ir kaip taupo valdžia? (I)

(Puslapis 1 iš 5)


Rasos Jonaitienės (Fotodiena) nuotr.

Birutė Žemaitytė / Balsas.lt

2011-11-02 20:10

Seimui svarstyti pateiktame 2012 m. šalies biudžeto projekte numatoma, kad valstybės biudžeto pajamos kitais metais sieks beveik 18 mlrd. 759 mln. Lt, o išlaidos 19 mlrd. 468 mln. litų (be Europos Sąjungos ir kitų užsienio šalių finansinės paramos – red. past).

Nacionalinio biudžeto projekte, kuris apima valstybės ir savivaldybių biudžetus, numatoma, kad 2012 metų nacionalinio biudžeto, pajamos (be ES ir kitos paramos lėšų – 7 mlrd. 241 mln. Lt) sudarys beveik 21 mlrd. 816 mln. Lt.

Planuojamas apie 4 kartus mažesnis negu šiemet (2011 m. planuotas – beveik 2,6 mlrd. Lt deficitas) valstybės biudžeto deficitas. Jis sudarys apie 0,7 mlrd. Lt ir bus 0,6 proc. BVP. Visų viešųjų finansų deficitas, įvertinus Socialinio draudimo fondo deficitą, pervedimus į pensijų fondų antrąją pakopą ir kt., bus ne didesnis negu 2,8 proc. BVP.

Tam, kad deficitas būtų mažesnis už Mastrichto kriterijus (3proc. BVP – red. past.), valstybė turėjo gerokai pasispausti. Nors kai kurie valdančiosios koalicijos partneriai skeptiškai vertino Premjero raginimus sumažinti valstybės sektoriaus išlaidas 2 proc., net „Sodros“ biudžeto projektas, socialinės apsaugos ir darbo ministro D. Jankausko teigimu, Seimui pateiktas į poreikį sumažinti valstybės biudžeto asignavimų dalį.

Kokios bebūtų priežastys – nenoras pernelyg didinti valstybės skolos, siekis žūtbūt „tilpti“ į Mastrichto kriterijus, ar dar kitos – akivaizdu, jog nepaisant ketinimų atkurti prieš kelerius metus sumažintas pensijas, vykdyti ankstesnių vyriausybių įsipareigojimus grąžinti 1995-2002 m. susidariusias nepriemokas pensininkams bei dar vienos kitos biudžeto eilutės, šalis tebegyvena finansiniu „užveržto diržo“ režimu. Ar visi?

„Užveržto diržo“ principai galioja ne visiems?

Toks klausimas kyla dėl kelių priežasčių. Pirmoji – sutarimą dėl kitų metų biudžeto projekto Vyriausybei pavyko pasiekti mažinant asignavimus visoms be išimties ministerijoms 2 proc., o kai kuriose institucijose – dar daugiau (didžiąja dalimi apkarpant investicinius projektus – red. past.), bet neliečiant darbo užmokesčio fondo.

Antroji priežastis – valdžia niekaip nesileidžia įtikinama, kad dalis dirbančiųjų, taigi ir mokesčių mokėtojų, jau seniai gyvena gaudami algą, mažesnę, negu oficiali skurdo riba (šiek tiek per 700 Lt – red. past.). Bet siekiančioms išsikovoti didesnį ir spartesnį minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimą profesinėms sąjungoms atsakoma, kad tai reikia spręsti atsižvelgiant į bendrą kontekstą – ekonomikos augimą bei valstybės finansų stabilumą.

Trečioji priežastis – atidžiau pažvelgus į valstybės institucijų interneto svetainėse skelbiamus duomenis apie ministerijų darbuotojų (valstybės tarnautojų ir kitų) atlyginimus, matyti, kad kai kur sunkmetis jau liko praeityje.

Straipsnio puslapiai:

- Birutė Žemaitytė

Close

Silpnos mokyklos įžiebė ginčą: ministerija joms pumpuos pinigus, bet Seimas nori pokyčių

Lietuvos moksleivių pasiekimams nežibant, o vyresnių klasių moksleivių pasiekimams keliant nerimą, Švietimo ir mokslo ministerija silpnąsias šalies mokyklas skatins pinigais, skirdama joms vadinamuosius kokybės krepšelius. ...

Patvirtinta pensijų reforma: kaupimas keisis

Seime kelią prasiskynė tiek mokesčių, tiek pensijų reforma. Priėmus Pensijų kaupimo įstatymą, visi gyventojai automatiškai bus įtraukiami į pensijų kaupimą, su galimybe atsisakyti. Žmogus turės 3 proc. nuo savo atlyginimo atsidėti ateičiai ...

Seimas apsisprendė: keisis gyventojų mokami mokesčiai

Seime skubos tvarka priimta mokesčių reforma, kuri, prezidentei patvirtinus, įsigaliotų jau nuo 2019 metų sausio 1 dienos. Pokyčiai palies kiekvieną šalies darbuotoją. Seimo rytiniame posėdyje nuspręsta sujungti darbuotojo ir darbdavio ...

Seimas narsto pensijų reformą: linkstama link automatinio įtraukimo

Seime antradienį pradėta svarstyti Vyriausybės inicijuota pensijų kaupimo sistemos reforma. Po diskusijų parlamentarai pritarė automatiniam įtraukimui į II pensijų pakopą. Reformai pritarta komitetuose – praėjusią savaitę jai pritarė Seimo ...

Mokesčių reformos buldozeris važiuoja: pritarta nepaisant milijardinių praradimų biudžete

 Seimas antradienį po svarstymo pritarė parlamente suderintai kompromisinei trejų metų trukmės mokesčių sistemos reformai. Tiesa, svarstymo metu netrūko aštrių pasisakymų apie tai, kas laukia Lietuvos, priėmus tokius brangiai biudžetui ...

Nekilnojamojo turto mokestis stringa: kodėl gyvenantis Akmenėje turėtų mokėti, o Vilniuje – ne?

Vyriausybė siekia papildomai apmokestinti antrą ir tolimesnį būstą, tačiau konservatoriai pasigenda socialinio teisingumo, mat regionuose žmonės gali likti daug labiau nuskriausti. Vyriausybės pasiūlymą 0,3 proc. tarifu apmokestinti antrąjį, ...

Su rūkymu parlamentarai pasiryžę kovoti kainomis

Siūlymas branginti rūkymą sulaukia vis daugiau parlamentarų palaikymo ir gana lengvai kelią skinasi link galutinio svarstymo Seime. Finansų ministras Vilius Šapoka pristatė, kad siūloma nustatyti trejų metų akcizų didinimo planą tabako ...

Pažėrė kritikos mokesčių ir pensijų reformoms: nelygybė nemažės, iš kur bus finansų – nežinia

Ne visi į Seimą pakviesti specialistai pakalbėti apie mokesčių reformą suskubo liaupsinti Vyriausybės paruoštas reformas. Pabrėžta, kad kentės socialinė sritis – ateityje gali būti keblu finansuoti pensijas bei išmokas. O taip ...

9-oji D. Grybauskaitės metinė kalba išdavė: baigėsi galvų kapojimas

Jei politikai prezidentės Dalios Grybauskaitės metiniame pranešime pasigenda griežtumo, tai politologai – kritikos sau ir Vyriausybei. Metinė šalies vadovės kalba išsiskyrė alegorijų gausa, neatidus klausytojas galėjo ir ...

Prieš mokesčių aptarimą opozicija paliko Seimo salę

Seime po metinės LR prezidentės Dalios Grybauskaitės toliau turėjo vykti diskusija dėl mokesčių ir pensijų sistemų. Tačiau opozicija tarp pranešėjų pasigedo Lietuvos banko bent vieno atstovo, kuris pateiktų skirtingą nuomonę nei nori ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas