Kur lietuvių dėti pinigai atsipirko labiausiai?

(Puslapis 1 iš 4)


Fotolia.com nuotr. Investicijos

2017-03-15 17:35

Gyventojų naudojimąsi investavimo galimybėmis ribojo skirtingai augantis uždarbis, menkas finansų planavimas ir augančių kainų pojūtis, rodo 2016 metų Lietuvos investicijų indeksas. Per praeitus metus nemažai buvo kalbėta apie tai, kad norėdami savo pinigus saugiai investuoti, lietuviai rinkdavosi pirkti nekilnojamąjį turtą. Tačiau didžiausia uždirbama grąža – anaiptol ne šiame sektoriuje.

Vienos pirmaujančių turto valdymo bendrovių šalyje „INVL Asset Management“ sudarytas 2016 m. Lietuvos investicijų indeksas atkleidė, jog praėjusiais metais investicijos į Lietuvos įmonių akcijas, valstybės obligacijas ir nekilnojamąjį turtą uždirbo teigiamą grąžą, o indėlių grąža buvo nulinė. Lietuvos investicijų indekso grąža pernai siekė 6,7 proc., o pelningumu itin išsiskyrė investicijos į šalies įmonių akcijas – 14,9 proc. Tuo tarpu būsto nuomai grąža 2016 m. buvo 9,7 proc., o ilgalaikių obligacijų – 2 proc. ir šiek tiek viršijo infliaciją, siekusią 0,7 proc.

Vertinant ilgalaikę, 1996-2016 metų grąžą, investavusieji šiuo periodu galėjo uždirbti iš visų šalies turto klasių – akcijų grąža buvo 9 proc., būsto nuomai – 14,6 proc., ilgalaikių obligacijų – 7 proc., o indėlių – 5,1 proc. Infliacija šiuo laikotarpiu siekė 3,3 proc. Tuo tarpu Lietuvos investicijų indekso grąža šiuo periodu siekė 10,5 proc.

Per 2007-2016 m. visos investicijos, generuojančios palūkanų̨, nuomos ar dividendų̨ pajamas, uždirbo teigiamą grąžą̨ net įvertinus pasaulinės finansų krizės laikotarpį. Ilgalaikių obligacijų grąža per šį laikotarpį pasiekė 4,4 proc., būsto nuomai – 3,7 proc. Indėlių (2,7 proc.) ir akcijų (1,3 proc.) grąžos buvo teigiamos, tačiau neviršijo 3,1 proc. siekusios infliacijos. Vertinant atskirai investicijas į būstą, jų grąža buvo neigiama (-1,3 proc.).

„Žvelgiant retrospektyviai, matome, kad investuoti Lietuvoje vertėjo, tačiau tuo pačiu reikia įvertinti rizikas ir trumpalaikius svyravimus. Dėl to subalansuotas portfelis, sudarytas iš saugių investicijų į obligacijas bei rizikingų investicijų į akcijas ir nekilnojamąjį turtą, suteikia didelę uždarbio galimybę, o riziką reikšmingai sumažina“, - sakė „INVL Asset Management“ Investicijų valdymo departamento direktorius Vaidotas Rūkas.

Jo teigimu, Lietuvos investicijų indekso dinamika dar kartą patvirtino investicijų išskaidymo naudą, nes bendro indekso reikšmės svyravimai buvo mažesni nei atskirų jo komponenčių, o grąža – arti geriausios. Lietuvos investicijų indeksą, kurį nuo 2016 m. pristato „INVL Asset Management“, lygiomis dalimis sudaro pinigų rinkos priemonės (indėliai), ilgalaikės obligacijos, būstas nuomai (nuo 2016 m. apskaičiuojama įvertinus ir sąnaudas) ir akcijos. Bendrovė įvertino šalies ir pasaulio, Europos turto klasių grąžos pokyčius nuo 1996 metų.

Straipsnio puslapiai:

Close

Startuoja nauja bendra SEB ir „Swedbank” paslauga

SEB ir „Swedbank“ klientai prie bankų el. bankininkystės sistemų jau gali jungtis su nauja elektronine identifikavimo priemone „Smart-ID“. Parsisiuntę šią programėlę į savo išmaniuosius telefonus ar ...

Kur lietuvių dėti pinigai atsipirko labiausiai?

Gyventojų naudojimąsi investavimo galimybėmis ribojo skirtingai augantis uždarbis, menkas finansų planavimas ir augančių kainų pojūtis, rodo 2016 metų Lietuvos investicijų indeksas. Per praeitus metus nemažai buvo kalbėta apie tai, kad norėdami ...

Paskolos butams augo lyg ant mielių: pramušė prieškrizinį lygį

Pernai bankai daug dosniau teikė paskolas klientams. Tai augino bankų turtą, didino pajamas ir pelną. Bankuose daugėjo indėlių, gerėjant ekonomikos būklei, mažėjo neveiksnių paskolų. Bankų sistema buvo gerai kapitalizuota. Kapitalo stiprinimas ir ...

Į Lietuvą ketina žengti dar vienas bankas

Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas pristatydamas bankų veiklos rezultatus atskleidė, kad jau šiais metais į Lietuvą gali įžengti dar vienas užsienio bankas. Be to, Lietuvoje ruošiasi atsirasti ir pirmasis specializuotas ...

Centrinė Europa sujudo: Lietuvoje tai net netikrinama

Čekija, Vengrija ir Slovakija sunerimo dėl į jų šalis patenkančių Tarptautinių maisto gamybos bendrovių produktų kokybės. Anot jau ne kartą atlikto čekų tyrimo – prekių kokybė Vakarų ir centrinių, bei rytų Europos šalių ...

Tomas Šiaudvytis. Darbo užmokestis didėja, bet pajamų nelygybė lieka aukštumose

Pagal naujausią Europos Sąjungos (ES) oficialią statistiką, pajamų nelygybė Lietuvoje yra didžiausia per pastaruosius vienuolika metų. Ją mažino darbo užmokesčio didėjimas 2016 m. ketvirtąjį ketvirtį, Statistikos departamento duomenimis, sudaręs ...

Palyginus kainas tapo aišku, kuriame prekybos centre apsipirkti pigiausia

2017 metais, jau antrą mėnesį iš eilės, racionalaus pirkimo ir kainų palyginimo portalas Pricer.lt atliko maisto kainų tyrimą Lietuvos parduotuvėse. Kainų tyrimo metu buvo užfiksuotos dviejų maisto produktų krepšelių kainos: pigiausių ...

Prekybos centrai atrėžė „Maximai“: nebijome

 Prekybos tinklas „Maxima“ vakar savo klientus nustebino nauja kampanija „Mažos kainos garantija“. Jos metu nepriklausomų bendrovių kainų rinkėjai tikrins įprastas perkamiausių prekių kainas. Jos be akcijų ir nuolaidų ...

Ar besiformuojantis JAV akcijų rinkos burbulas palies Lietuvą?

„Panikuoti nereikia, tačiau sunerimti jau yra verta“, - teigia SEB banko vyriausias analitikas Tadas Povilauskas, vertindamas socialiniame tinkle "Facebook" plintantį ir skirtingai vertinamą akcijų rinkų grafiką. Grafikas, ...

Nedarbingumo laikotarpis: nepatogumus keliančios „Sodros“ klaidos

Į tv3.lt naujienų portalo redakciją kreipėsi skaitytoja, kuri informavo apie problemas, su kuriomis susiduria laukdama už nedarbingumo laikotarpį skiriamų ligos išmokos. Išmokos jau laukia ilgiau, nei mėnesį „Gruodžio ...


 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas