Kur lietuvių dėti pinigai atsipirko labiausiai?

(Puslapis 1 iš 4)


Fotolia.com nuotr. Investicijos

2017-03-15 17:35

Gyventojų naudojimąsi investavimo galimybėmis ribojo skirtingai augantis uždarbis, menkas finansų planavimas ir augančių kainų pojūtis, rodo 2016 metų Lietuvos investicijų indeksas. Per praeitus metus nemažai buvo kalbėta apie tai, kad norėdami savo pinigus saugiai investuoti, lietuviai rinkdavosi pirkti nekilnojamąjį turtą. Tačiau didžiausia uždirbama grąža – anaiptol ne šiame sektoriuje.

Vienos pirmaujančių turto valdymo bendrovių šalyje „INVL Asset Management“ sudarytas 2016 m. Lietuvos investicijų indeksas atkleidė, jog praėjusiais metais investicijos į Lietuvos įmonių akcijas, valstybės obligacijas ir nekilnojamąjį turtą uždirbo teigiamą grąžą, o indėlių grąža buvo nulinė. Lietuvos investicijų indekso grąža pernai siekė 6,7 proc., o pelningumu itin išsiskyrė investicijos į šalies įmonių akcijas – 14,9 proc. Tuo tarpu būsto nuomai grąža 2016 m. buvo 9,7 proc., o ilgalaikių obligacijų – 2 proc. ir šiek tiek viršijo infliaciją, siekusią 0,7 proc.

Vertinant ilgalaikę, 1996-2016 metų grąžą, investavusieji šiuo periodu galėjo uždirbti iš visų šalies turto klasių – akcijų grąža buvo 9 proc., būsto nuomai – 14,6 proc., ilgalaikių obligacijų – 7 proc., o indėlių – 5,1 proc. Infliacija šiuo laikotarpiu siekė 3,3 proc. Tuo tarpu Lietuvos investicijų indekso grąža šiuo periodu siekė 10,5 proc.

Per 2007-2016 m. visos investicijos, generuojančios palūkanų̨, nuomos ar dividendų̨ pajamas, uždirbo teigiamą grąžą̨ net įvertinus pasaulinės finansų krizės laikotarpį. Ilgalaikių obligacijų grąža per šį laikotarpį pasiekė 4,4 proc., būsto nuomai – 3,7 proc. Indėlių (2,7 proc.) ir akcijų (1,3 proc.) grąžos buvo teigiamos, tačiau neviršijo 3,1 proc. siekusios infliacijos. Vertinant atskirai investicijas į būstą, jų grąža buvo neigiama (-1,3 proc.).

„Žvelgiant retrospektyviai, matome, kad investuoti Lietuvoje vertėjo, tačiau tuo pačiu reikia įvertinti rizikas ir trumpalaikius svyravimus. Dėl to subalansuotas portfelis, sudarytas iš saugių investicijų į obligacijas bei rizikingų investicijų į akcijas ir nekilnojamąjį turtą, suteikia didelę uždarbio galimybę, o riziką reikšmingai sumažina“, - sakė „INVL Asset Management“ Investicijų valdymo departamento direktorius Vaidotas Rūkas.

Jo teigimu, Lietuvos investicijų indekso dinamika dar kartą patvirtino investicijų išskaidymo naudą, nes bendro indekso reikšmės svyravimai buvo mažesni nei atskirų jo komponenčių, o grąža – arti geriausios. Lietuvos investicijų indeksą, kurį nuo 2016 m. pristato „INVL Asset Management“, lygiomis dalimis sudaro pinigų rinkos priemonės (indėliai), ilgalaikės obligacijos, būstas nuomai (nuo 2016 m. apskaičiuojama įvertinus ir sąnaudas) ir akcijos. Bendrovė įvertino šalies ir pasaulio, Europos turto klasių grąžos pokyčius nuo 1996 metų.

Straipsnio puslapiai:

Close

Apklausa parodė, kokia rizika gresia Lietuvos finansų sistemai

 Kibernetinių išpuolių išsipildymo tikimybė ir galimas poveikis Lietuvos finansų sistemai yra didžiausia rizika, rodo naujausia Lietuvos banko atlikta finansų įstaigų apklausa. Nors ir šiek tiek atslūgusi, tarp svarbiausių ...

Svarbūs bankų patarimai, kaip atostogų metų išvengti finansinių problemų

 Vasara neatsiejama nuo atostogų. Kai bilietai jau kišenėje, viešbutis užsakytas, lankytinų vietų sąrašas sudarytas, finansų ekspertai pataria nepamiršti dar vieno svarbaus dalyko – pasirūpinti savo pinigais. ...

Lietuvos bankas įspėja: plinta naujas sukčiavimo būdas

Lietuvos banko duomenimis, vis dažniau pasitaiko apgautų gyventojų, kurie patiria nuostolių prekiaudami rizikingomis finansinėmis priemonėmis, o vėliau kreipiasi į bankus dėl MasterCard kortelėmis atliktų mokėjimų atšaukimo, taip siekdami ...

5 dalykai, kuriuos privalo žinoti neprofesionalus investuotojas

Suteikti profesionalią konsultaciją, aiškiai informuoti apie investicinio produkto rizikas ir mokesčius, o įrodymus apie suteiktą konsultaciją saugoti penkerius metus – tai dalis reikalavimų, kurių nuo šiol turės laikytis visi ...

„Luminor“ klientai neviltyje: antra dieną negali pasinaudoti kasdiene paslauga

Banko „Luminor“ klientai jau dvi dienas iš eilės pinigus pervesti gali tik kitiems „Luminor“ klientams. Kol klientai piktinasi, kad negali nei gauti pinigų iš kitų bankų, nei pervesti, pats bankas ...

Vitas Vasiliauskas ragina ruoštis blogesniems laikams

Šiandieniniai Lietuvos ekonominiai rodikliai džiugina analitikus ir Lietuvos banką, tačiau pastarojo vadovas Vitas Vasiliauskas primena, kad nereikėtų užmigti ant laurų. Dabar – pats metas ruoštis blogesniems laikams. Lietuvos ...

Kokie būna paskolų tipai?

Paskola – tai finansinis įsipareigojimas pasirinktam kreditoriui, kuris paskolina lėšas už sutarto dydžio palūkanas ir tam tikromis sąlygomis, įvardintomis sutartyje. Atsižvelgiant į tai, kokiam tikslui bus panaudotas gautas ...

VMI laiškų sulauks tūkstančiai: išsisukti nepavyks

Pasibaigus gyventojų pajamų deklaracijų metui, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pradeda belstis į skolininkų duris. Laiškai pasieks kiekvieną skolingą, o juos ignoruojant bus imamasi ir kraštutinių priemonių. Be to, VMI belsis ne ...

Kitą savaitę įsigalioja naujas įstatymas. Ką apie tai turi žinoti bankų klientai?

Nuo 2018 m. gegužės 25 d. įsigalioja ES Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR), kuriuo bus įvesti nauji veiklos reikalavimai įmonėms, tvarkančioms asmens duomenis, tarp jų ir bankams. Lietuvos bankų asociacija (LBA) atsako į dažniausiai ...

Lietuvos gyventojų laukia pokyčiai: paaiškino, kaip atsiskaitinėsime be grynųjų ir kortelių

Šiais metais atsiskaitymų rinkoje ruošiami pokyčiai. Iki liepos mėnesio Lietuvos gyventojams bus pristatyta nauja paslauga, kuri leis atsiskaitinėti be grynųjų ir mokėjimo kortelių. Tokią paslaugą teiks ir patys bankai, tik startuos ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas