Kur lietuvių dėti pinigai atsipirko labiausiai?

(Puslapis 3 iš 4)

2017-03-15 17:35

Atlygio augimas ne visuose sektoriuose buvo vienodas

Vis dėlto ne visi gyventojai realiai pajuto statistinį darbo užmokesčio augimą, nes ne visuose sektoriuose jis buvo ženklus arba augimas nepadidino darbo užmokesčio tiek, kad šis garantuotų dideles pajamas. Pavyzdžiui, bendrojo vidurinio ugdymo valstybės sektoriaus vidutinis atlyginimas 2009 m. trečiąjį ketvirtį buvo 660,4 euro, o 2016 m. trečiąjį ketvirtį – 671,4 euro ir padidėjo tik 1,7 proc. Palyginimui vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje per tą patį laikotarpį augo 27,9 proc. Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikloje vidutinis bruto darbo užmokestis paaugo 52,4 proc., tačiau vidutiniškai jis siekė tik 553,3 euro.

Statistikos departamento duomenimis, darbo užmokestis ir darbdavių socialinės įmokos 2016 m. sudarė 43 proc. nuo viso šalies BVP. Atskirų sektorių skiriama dalis atlygiui nuo BVP pernai buvo gana skirtinga: nuo 76 proc. gynybos, švietimo, sveikatos priežiūros sektoriuje, 58,8 proc. – informacijos ir ryšių sektoriuje, 56,8 proc. – statybos, 50,6 proc. – apdirbamosios gamybos, 44,5 proc. – finansinės ir draudimo veiklos, 42,6 proc. – didmeninės ir mažmeninės prekybos iki 8,4 proc. nekilnojamojo turto sektoriuje.

Pasak V. Rūko, šiuos uždarbio dalies skirtumus skirtinguose sektoriuose lėmė kapitalo poreikis, pvz., nekilnojamojo turto operacijose didesnioji dalis tenka kapitalo teikėjui. Beje, kai kuriuose sektoriuose pastaraisiais metais įvyko pokyčių šioje srityje. Pavyzdžiui, jei anksčiau informacijos ir ryšių sektoriuje dominavo kapitalui intensyvios telekomunikacijų bendrovės, tai dabar prisijungė paslaugų centrai, kurių atėjimas ir naujos investicijos padėjo pasiekti teigiamą lūžį darbo rinkoje ir darbuotojų atlyginimams tenkanti dalis šiame sektoriuje žymiai išaugo.

Gyventojai nėra tokie optimistai

Vis dėlto, nors investavimas suteikia gerų galimybių uždirbti, tačiau dėl kylančių kainų ir menko asmeninių finansų planavimo gyventojai jomis pasinaudoja ribotai. Kaip savo finansinę padėtį ir galimybes investuoti bei taupyti vertina patys žmonės?

„INVL Asset Management“ užsakymu „Spinter tyrimų“ 2017 m. vasarį atliktas reprezentatyvus Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimas atskleidė, kad taupančiųjų gyventojų skaičius šiemet šiek tiek sumažėjo: 2017 m. taupantys nurodė 63 proc. respondentų, o 2016 m. – 66 proc. Tarp taupančiųjų gyventojų dažniau yra moterys, vidutinių ir didesnių pajamų grupės atstovai.

Taupantys gyventojai šiemet sutaupė šiek tiek didesnes sumas nei pernai. 33 proc. taupančiųjų šiemet sutaupo nuo 51 iki 100 eurų per mėnesį – pernai tokių buvo 30 proc. 21-50 eurų sutaupė 27 proc. taupančiųjų (pernai tokių buvo 29 proc.). Nuo 101 iki 200 eurų per mėnesį sutaupo 16 proc. respondentų. Apskritai sutaupantys didesnes sumas nurodė 26-55 m. gyventojai, aukščiausio išsimokslinimo, didžiausių pajamų grupės apklaustieji ir didmiesčių gyventojai.

Straipsnio puslapiai:

Close

Keičiasi bekontakčių atsiskaitymų limitas

 Nuo š.m. spalio vidurio bekontakčių atsiskaitymų limitas (kai galima mokėti bekontakte kortele nevedant PIN kodo) padidės iki 25 eurų. Šiuo metu limitas yra 10 eurų. Tam tikrais atvejais, susijusiais konkrečiai su VISA ...

Bankas „Luminor“ skelbia veiklos pradžią: kas keisis klientams?

Sulaukus Europos Komisijos leidimo, „Nordea“ ir DNB bankai sujungė savo veiklą Baltijos šalyse, sukurdami naują banką – „Luminor“. Po susijungimo „Luminor“ tapo trečiu pagal dydį banku Baltijos ...

Įspėjimas „Nordea“ ir DNB klientams: ne visos paslaugos veiks

 „Nordea“ ir DNB bankai jau nuo rytojaus, spalio 1 dienos taps junginiu ir vadinsis „Luminor“. Tad atliekant techninius darbus klientai įspėjami apsišarvuoti kantrybe. DNB klientus perspėja, kad naktį iš ...

Būtiniausių bankų paslaugų „krepšelio“ kainos apribojimas išliks ir kitąmet

 Lietuvos banko valdyba nusprendė, kad komercinių bankų ir kredito unijų gyventojams teikiamų būtiniausių mokėjimo paslaugų kaina ir kitąmet negalės viršyti šiemet nustatytos ribos, t. y. 1,5 Eur, o nepasiturintiems asmenims ...

Svarbi žinia „Nordea“ ir DNB klientams: susijungimo dieną galimi sutrikimai

 Praėjusią savaitę gavus Europos Komisijos leidimą „Nordea“ ir DNB bankams sujungti savo veiklą Baltijos šalyse, šį procesą planuojama įgyvendinti 2017 metų spalio 1 dieną. Sėkmingai užbaigus susijungimo procesus bus ...

Marius Jurgilas: mūsų šalis galėtų džiaugtis išskirtine tapatybe

Estija pasaulyje garsėja kaip e-pilietybę turinti šalis, Didžioji Britanija kaip finansų centras, o Liuksemburgas didžiuojasi investicinių fondų rojaus statusu. Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas svarsto, kad po kurio laiku mūsų ...

Šiaulių banko klientams – žinia dėl lėšų išgryninimo ne tik Lietuvos bankomatuose

Šiaulių banko paslaugų planus „Tradicinis“, „Maksimalus“ ir „Jaunimui“ turintiems klientams nuo rugsėjo 1 d. nemokamas grynųjų pinigų išėmimo limitas galios ne tik bendro bankų tinklo bankomatuose, ...

Lietuvos bankas įspėja: būkite atsargūs, galite prarasti savo pinigus

Pastaruoju metu Lietuvos bankas pastebėjo vėl suaktyvėjusią leidimų neturinčios grupės veiklą, skatinant investuoti į šios grupės projektus. Lietuvos bankas pataria nesusigundyti „SkyWay“ siūlymais – investuotojams tai gali ...

10 dažniausių sukčiavimo schemų: kaip jas atpažinti ir neapsigauti

Nuo trumposios žinutės iki netikrų sąskaitų, nuo apgaulingų investicijų iki tapatybės vagystės – visa tai piktavalių gudrybės, naudojamos siekiant išvilioti lėšų tiek iš gyventojų, tiek ir iš verslo įmonių. Kuo ...

SEB bankas bendradarbiaus su lietuvių startuoliu „Dealoyal“

 SEB bankas pradėjo bendradarbiauti su lietuvių startuoliu „Dealoyal“, kurio komanda sukūrė pirmąją su bankų kortelėmis susietą lojalumo programėlę, padedančią vartotojams susigrąžinti dalį pirkiniams išleistų pinigų. ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas