Kur slypi švedų sėkmės paslaptis? (2)


AFP/SCANPIX nuotr.

LLRI

2011-10-16 09:26

Švedų visuomenės sėkmė nėra susijusi su gerovės valstybės modeliu. Tai greičiau lėmė kultūriniai ir demografiniai veiksniai bei palankios verslo sąlygos, kurios Švedijoje egzistavo daugelį metų.

Tokius rezultatus rodo Suomijos nevyriausybinės organizacijos ”Libera” atlikta studija apie Švedijos modelį (”The Swedish Model Reassessed”). Šiame darbe sugriaunamas visame pasaulyje populiarus mitas, esą dosniomis socialinės išmokomis ir aukštais mokesčiais paremtas Švedijos modelis atsakingas už aukštą gyvenimo lygį šioje šalyje.

Studijos autoriai savo išvadą daro remdamiesi trimis šaltiniais. Pirma, Švedijos visuomenė buvo stipriai pažengusi, o ekonomikos augimas – žymiai didesnis dar gerokai iki socialdemokratų eros pradžios 1936 m.

Antra, tarp švedų išeivijos, emigravusios į Jungtines Valstijas XIX a., šiandien taip pat yra palanki socialinė padėtis – žemas skurdo lygis ir didelis užimtumas. Šiaurės Europos šalims jau šimtmečius įtakos turi jose egzistuojantys tvirti institutai – stipri liuteronų darbo etika, homogeniška visuomenė, aukštas pasitikėjimas ir aktyvus pilietinis bendradarbiavimas.

Trečia, nuo 1990 m. Švedija stipriai apkarpė viešąjį sektorių, po ko sugrįžo ankstesnis spartus ekonomikos augimas. Tuo tarpu laikotarpis tarp 1970-1995 m., kai buvo vykdoma ekstensyvi socialinė politika, siejamas su žemu ekonomikos augimu.

„Libera“ yra Suomijos sostinėje Helsinkyje įsikūręs privatus, nepriklausomas, nepolitinis viešosios politikos institutas, skleidžiantis asmens laisvės, laisvos verslininkystės, laisvosios rinkos ir laisvos visuomenės principus.

LLRI

Close

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas