Kurie Lietuvos ūkio sektoriai nuo Rusijos nukentėjo labiausiai? (1)

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr.

Rokas Grajauskas / Ekonomika.lt

2015-09-25 14:25

Lietuva nuo krizės Rusijoje ir šios šalies paskelbto embargo maisto produktams nukentėjo labiausiai iš visų Baltijos šalių. Nenuostabu, kad didžiausių praradimų, nepaisant naujų rinkų paieškos, patyrė maisto pramonė bei žemės ūkis. Tačiau itin sėkmingai atsilaikė transporto sektorius. Pavykus įsitvirtinti naujai užkariautose rinkose, kitąmet eksportas ir vėl turėtų grįžti į 4-5 proc. augimo zoną.

Baltijos regione nukentėjome labiausiai

Nors 2014 metais Lietuva tarp Baltijos šalių buvo ekonominio augimo lyderė, šiais metais jau esame lėčiausiai auganti Baltijos ekonomika. Taip atsitiko dėl pirmąjį pusmetį žymiai sumenkusio Lietuvos prekybos balanso, tai yra skirtumo tarp eksporto ir importo, kuriam neigiamą įtaką padarė net 35 proc. kritę Lietuvos įmonių pardavimai pagrindinėje šalies eksporto rinkoje – Rusijoje. Pirmojoje metų pusėje, atmetus naftos produktus, Lietuvos prekių eksportas iš viso traukėsi 5,2 proc., tuo tarpu Estija ir Latvija eksportą sugebėjo didinti.

Tokį ženklų Lietuvos eksporto susitraukimą nulėmė ne tik Rusijos įvestas embargas maisto produktams, kurie iki embargo sudarė 4 proc. viso Lietuvos eksporto (ir tik po 0,5 proc. Estijos ir Latvijos atveju), bet ir apskritai smukęs vartojimas ir investicijos, taigi ir importas, Rusijoje. Iš viso dėl embargo Lietuvos BVP augimo tempas sulėtėjo 0,7 proc. Dar 0,8 proc. pridėjo kitų produktų eksporto į Rusiją susitraukimas. Kitaip tariant, jei ne Rusija, Lietuvos BVP pirmoje metų pusėje būtų augęs ne 1,4 proc., o 2,9 procento.

Sėkmingiausiai persiorientavo transportininkai

Tačiau nuostoliai dėl embargo ir krizės Rusijoje galėjo būti ir didesni. Didesnių praradimų pavyko išvengti tik dėl sėkmingo Lietuvos verslininkų persiorientavimo į naujas rinkas.

Turbūt sėkmingiausiai pavyko persiorientuoti Lietuvos transporto sektoriui. Prieš krizę Rusijoje ši šalis sudarė maždaug trečdalį transporto sektoriaus eksporto pajamų, o nuo praėjusių metų pabaigos transporto paslaugų eksportas į Rusiją sumenko taip pat maždaug trečdaliu. Tačiau visas transporto paslaugų eksportas pirmoje šių metų pusėje traukėsi vos 1,6 proc. Praradimus pavyko amortizuoti didinant paslaugų eksportą į pagrindines Europos rinkas – euro zonos, Skandinavijos šalis. Ši sėkmė atsispindi ir transporto įmonių finansiniuose rodikliuose. Po rekordinio pelno praėjusiais metais, šių metų pirmoje pusėje transporto sektoriaus (ikimokestinis) pelnas ūgtelėjo dar 14 procentų.

Išpienininkų estafetę perėmė mėsos gamintojai

Tarp maisto gamintojų bene sėkmingiausiai persiorientuoti pavyko mėsos produktų gamintojams. Šie kompensavo praradimus Rusijoje didindami pardavimus euro zonos bei NVS šalyse. Pirmaisiais embargo mėnesiais geriausius rezultatus ieškant naujų rinkų demonstravo Lietuvos pieno perdirbėjai. Buvo sėkmingai užkariautos naujos rinkos, tokios kaip Saudo Arabija, JAV, Japonija, taip pat didinti pardavimai euro zonoje. Tačiau vėliau eksporto prieaugis šiose rinkose išsikvėpė. Pirmoje šių metų pusėje pieno sektoriui pavyko kompensuoti jau tik trečdalį praradimų, patirtų Rusijos rinkoje.

Straipsnio puslapiai:

- Rokas Grajauskas

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas