Kursime gerovę kitoms tautoms ar darysime tvarką savo namuose

(Puslapis 1 iš 3)


SCANPIX nuotr.

Dainius Paukštė / Ekonomika.lt

2014-06-04 10:09

Argumentų paneigti šias mintis, deja, nėra – pasakyta visa tiesa. Emigracijos smagratis įsisuko – sustoti bus labai sunku. Tačiau išeitį rasti būtina.

Tai, kad esame vis dar pasiklydę tarp dviejų pušelių emigracijos klausimais, galime suprasti iš nuolat pasirodančių ir dabartinę emigraciją ginančių straipsnių. Nieko nesuprantantys „intelektualai“, šou rykliai ir įvairaus kalibro pusiau prigesusios „žvaigždės“ narsiai reiškia savo nuomonę: “Na ir gerai, kad emigruojam, vadinasi, tampame vis labiau civilizuotesni, vis labiau integruojamės į globalų pasaulį. Nėra čia ko verkšlenti“. Tarsi zombiai tokie „rašytojai“ kartoja emigracija labai suinteresuotų Briuselio ir didžiausių tarptautinių organizacijų vadovų – globalistų – suformuluotas klišes: „Tai dabartinio pasaulio tendencija ir realija, tai nieko blogo, emigracija buvo ir bus“ ir pan. Tokie rašytojai toliau savo nosies nemato ir nemąsto. Mano galva, kai kurie jų tuo asmeniškai suinteresuoti, nes gali nuvažiuoti į kitas šalis ir ten atvykusių tautiečių bendruomenėse, aišku, ne už dyką, pasipinigauti, pateikdami emigrantams Lietuvoje jau atgyvenusias popkultūros vertybes... Ir nesvarbu, kad vėliau emigrantai baisisi atvežtos „kultūros“ kokybe. Aišku, norėtųsi lygiavertės diskusijos su žmonėmis, kad jie vis labiau suvoktų šios temos aktualumą sau, šeimai, tautai ir valstybei. O kol kas būtent mano minėtą pakraipą publikuoja visi didieji ir svarbiausi interneto portalai (su labai mažom išimtimis). Ir dėl to, atvirai pasakius, liūdna.

Dabar tarptautinės migracijos srityje dirbantys profesionalai, ją, migraciją, įvardija „nei kaip teigiamą, nei kaip neigiamą reiškinį – jis tiesiog yra. Migracija, pasak jų, visada buvo, yra ir bus. Jos pasekmes siūloma tiesiog „suprasti ir nepurkštaujant priimti“(!). Manau, jog šių kelių žodžių esmė yra iškalbinga – siūloma susitaikyti su šalies praradimais. Bent truputį mąstančiam žmogui aišku, kad toks migracijos (net ne migracijos, o emigracijos, nes ji praktiškai vienpusė) suvokimas ir traktavimas Lietuvos ateičiai iš esmės nepalieka jokių šansų. Juk ir Eurostatas prognozuoja, kad panašūs emigracijos procesai Lietuvoje trūks iki pat 2035 m.!

Susipainioję tarp emigracijos klausimų (pasaulinis migracijos vidurkis yra 3 proc. arba per 200 mln. žmonių), jau nebesuprantame, kas šiame gyvenime yra normalu, o kas – ne. Emigracijos srautai Lietuvoje yra šešis kartus didesni nei pasaulinis migracijos vidurkis (18 ir 3 proc.)! Pažvelkime į migraciją iš kitos pusės, ir pamatysime, kad „normalu“, reiškia ne emigraciją, o gyvenimą su savo šeima, savo Tėvynėje, tarp savo tautiečių. Tą šiandieną daro 97 proc. pasaulio žmonijos! Nenormalu yra tai, kuomet emigracija iš šalies viršija 3 proc. Jeigu orientuotumės būtent į šias proporcijas, viskas būtų gerai. Deja, taip toli gražu nėra. Todėl visus be proto garbinančius ir šlovinančius emigraciją, reikėtų išsiųsti ten, kur pastaruosius 20 metų jie patys siuntė tautą – į emigraciją, ir į tokias sąlygas, kuriomis daugelis išvykusiųjų ten gyvena. Gerai būtų prie jų dar pridėti ir tuos politikus, kurie savo sprendimais tik didino ir taip gausius emigracijos srautus. Gal tada jiems prašviesėtų akys? Precedentas jau yra: vienos iš ES šalių rinkėjai jau pasiūlė emigruoti savo politikams.

Straipsnio puslapiai:

- Dainius Paukštė

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas