Kuršių nerijai gaisro padaryta žala viršija 46 mln. litų

(Puslapis 1 iš 2)


Fotodienos nuotr.

BNS

2014-05-19 16:53

 Kuršių nerijoje balandžio pabaigoje kilęs gaisras padarė daugiau nei 46 mln. litų žalos, teigia Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos (KNNPD) vadovė Aušra Feser.

KNNPD specialistai, vadovaudamiesi aplinkos ministro patvirtinta žalų skaičiavimo metodika, nustatė, kad žala dėl išdegusių kalnapušių siekia 45 mln. litų, būsimos išlaidos gaisravietei sutvarkyti įvertintos 1,11 mln. litų, 36,4 tūkst. litų atsiėjo pats miško gaisro gesinimas, dar 23,5 tūkst. litų įvertintos miško atkūrimo išlaidos.

Anot jos, reali žala turėtų būti gerokai mažesnė, nes Aplinkos ministerijos metodika esą nėra pritaikyta Kuršių nerijai.

„Pagal metodiką, skaičiuojamas arba miškas, arba išdegę krūmai. Kalnapušės yra medžiai, bet, pagal įstatymą, brandos laiką pasiekęs medis turi būti bent penkių metrų aukščio, o kalnapušės tokį aukštį pasiekia labai retai (...). Tai yra toks miškas, kur žalos skaičiavimas, ta metodika yra visai nepritaikyta. Suskaičiavus išeina milijonai, bet, kita vertus, mums neatrodo, kad turėtų būti skaičiuojama taip“, - sakė A.Feser.

Anot jos, išdegusias kalnapušes planuota iškirsti, be to, po gaisro į KNNPD kreipėsi kelios įmonės, norėjusios įsigyti išdegusius medžius įsigyti kaip vertingą biokurą.

Kaip tvirtino A.Feser, mediena bus parduodama atliekant miškotvarkos darbus - ji neabejojo, kad gautos pajamos viršys gaisravietės sutvarkymo išlaidas, tai yra 1,11 mln. litų.

„Gaisro žala gamtai yra daugiau momentinė - per gaisrą dalis organizmų žuvo, tačiau reikšmingos neigiamos įtakos bendrai populiacijų būklei tikrai nėra. Žinduoliai ir paukščiai pasitraukė iš degančių plotų, todėl vienpusiškai vertinti žalos gamtai skaičiuojant išdegusius plotus ir medynų tūrį yra neteisinga“, - sakė A.Feser, cituodama KNNPD specialistų išvadas.

Tuo metu aplinkos ministras Valentinas Mazuronis BNS patvirtino, kad minsiterija artimiausiu metu parengs nutarimo projektą, kuriuo bus siūloma perduoti Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos valdomus miškus Kretingos arba Šilutės urėdijoms.

„Generalinė urėdija jau atliko skaičiavimus. Paprašėme, kad jie galutinai apsispręstų raštu, manau, artimiausiomis dienomis jie pasirinks. Lygiagrečiai ruošiamas Vyriausybės nutarimas, į kurį mes ir įrašysime tai, ką pasirinks Generalinė urėdija“, - BNS sakė aplinkos ministras.

Planus perduoti Kuršių nerijos miškus urėdijai jis atskleidė dar gegužės 6-ąją, kai darbą baigė speciali komisija, konstatavusi, kad gaisrų prevencija Kuršių nerijoje buvo vykdyta netinkamai.

Kaip sakė V.Mazuronis, tai numatantis nutarimo projektas turėtų būti parengtas artimiausiu metu.

Anot ministro, pats nacionalinis parkas ir toliau vykdys veiklą, urėdija perims tik miškų priežiūrą.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
Straipsnio puslapiai:

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas