Kyla kartų konfliktas

(Puslapis 1 iš 2)


Roko Medonio (Fotodiena) nuotr.

Kazimieras Šliužas / Ekonomika.lt

2011-02-07 11:27

Yra temų, kuriomis kiekvienas gali save laikyti ekspertu: krepšinis, ekonomika, atlyginimai čia ir svetur, emigracija, krizė. Pastaruoju metu tampa madinga ir pensijų reforma.

„Ekonomika.lt“ vaizdo konferencijoje dalyvavę Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys Algirdas Sysas, Vilniaus universiteto docentas daktaras Teodoras Medaiskis ir Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos narys Aurimas Maždžierius atstovauja skirtingiems požiūriams į 2003 metais pradėtą pensijų reformą, tačiau dėl dviejų dalykų jų nuomonės sutampa: pirma, „Sodroje“ reikia daug ką keisti, antra, jei jau prireikė reformos pakeitimų, reikia viską gerai išdiskutuoti, rasti bendrų daugumai priimtinų sprendimų ir juos gerai išaiškinti visuomenei.

Neįgali „Sodra“

Nenumatytų mastų ekonomikos krizės ir demografinės problemos (visuomenės senėjimas, neįtikėtina emigracija) „Sodrą“ taip išsekino, kad jos deficitas jau pasiekė 6 mlrd. litų. Jei nieko nebus keičiama, problema gilės, ir apie kokią nors visuomenės socialinę apsaugą nebus ko nė kalbėti.

„Esu iš tų, kurie mano, kad „Sodros” sistemą reikia tobulinti, grįžti prie socialinio draudimo dalykų, – kalbėjo A. Sysas, – nes populistiniai, neapgalvoti sprendimai sudarė prielaidų prezidentei, Laisvosios rinkos institutui kalbėti apie tai, kad „Sodra” savo darbą jau padarė, atgyveno, todėl ją reikia naikinti, reformuoti, bet niekas nešneka, kaip tą daryti. Manau, valstybinio socialinio draudimo sistema turi išlikti, nes niekas pasaulyje nieko geriau dar nesugalvojo. O tie pagražinimai, pensiniai fondai – tai tik prie gero sumuštinio padėtas žalias salotos lapelis, kuris leistų ateityje galbūt gauti šiek tiek daugiau pinigėlių.“

A. Sysas įsitikinęs, kad reikia skubių sprendimų, kurie sustabdytų „Sodros“ biudžeto deficito augimą, o piliečiams reikia įrodyti, kad ši sistema yra gyvybinga, gyvuos ir kad niekas nesirengia jos naikinti.

A. Maždžierius mano, kad Seimas ir Vyriausybė pasielgė nesąžiningai leisdami „Sodrai“ dviem trečdaliais sumažinti mokėjimus į antrosios pakopos privačius pensijų fondus, kuriuos yra pasirinkę milijonas, arba beveik pusė darbingo amžiaus Lietuvos piliečių, patikėjusių pensijų reforma. Taip „Sodra“ per metus sutaupė 600 mln. litų, bet savo padėties nepagerino, o žmonėms padarė skriaudą.

Jo nuomone, reforma ir „Sodros“ bėdos išprovokavo savotišką kartų konfliktą: „Tiems, kurie į pensiją išeis greičiau, svarbu daugiau gauti iš „Sodros“, o tie, kurie į pensiją išeis tik po 30–40 metų, norėtų šiandien atidėti daugiau. Šiuos interesus reikia derinti.“

T. Medaiskio nuomone, svarbu, kad socialinės reformos būtų tęstinės, o dabartinę „Sodros“ prievolę mokėti senatvės pensijas reikėtų perduoti valstybei, kad pensijos būtų finansuojamos iš nacionalinio biudžeto.

Straipsnio puslapiai:

- Kazimieras Šliužas

Close

Specialistai: VAE užgoš atsinaujinančius energijos išteklius video (5)

 „Ekonomika.lt“ surengtoje diskusijoje „vizioNOMIKA Lietuvos energetikos tradicija, alternatyva ir vizija“ pranešėjai didžiausią rūpestį reiškė dėl atsinaujinančių išteklių energijos, kurią esą ...

M. Nagevičius: dėl Visagino AE mus lydės biudžeto deficito šmėkla video (4)

 Statydami Visagino Atominę elektrinę (VAE) susidursime su grėsmėmis, nes mainais už žemą elektros kainą, Lietuvą lydės nuolatinė biudžeto deficito šmėkla ir nesutarimai su Europos Sąjunga (ES), mano Lietuvos energetikos konsultantų ...

T. Navickas: pigesnės energijos už vėjo šiuo metu nepasigaminsime video

Šiandien vėjas yra brandžiausia technologija Lietuvoje iš visų alternatyvių energijos šaltinių, „Ekonomika.lt“ surengtoje diskusijoje „vizioNOMIKA“ teigė „4 Energia“ vadovas Tadas ...

R. Kuodis: energetikos diskusijose politikai taiko esmines logines klaidas video (5)

Didžiausi trukdžiai norint suformuoti aiškią Lietuvos energetikos strategiją ir pasirinkti tinkamiausią alternatyvą – tai, kad Lietuvos politikai vadovaujasi netinkamu modeliu, mano ekonomistas Raimondas Kuodis. Pasak ekonomisto ...

V. Bitinas: išmanieji tinklai padės vartoti mažiau video

Technologijų ir inovacijų centras (TIC) šiuo metu rengia sąnaudų ir naudos analizė, ar Lietuvai yra naudinga išmanioji apskaita, kai įprastus mechaninius skaitiklius pakeičia išmaniosios technologijos. Šios apskaitos ...

„Mokslo sriuba“ nr. 8: didysis greitintuvas ir visatos paslaptys video (1)

„Praėjusioje laidoje papasakojau apie Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizaciją. Ši organizacija ir jos mokslininkų tyrimai privertė daugelį aikčioti iš nuostabos ir susižavėjimo. Dabar, CERN užsimojo dar smarkiau. Jos ...

„Mokslo sriuba“ nr. 7: ką 60 metų veikia CERN fizikai? video (1)

Viename didžiausių ir labiausiai vertinamų pasaulio mokslinių tyrimų centrų, jau daug metų darbuojasi tūkstančiai mokslininkų. Ką jie ten veikia? Gal ką paslapčia rezga?

„Mokslo sriuba“ nr. 6: ar įmanoma ištrinti atmintį? video

„Ar kada nors susimąstėte, koks nuostabus dalykas yra mūsų atmintis?Mokslininkai net yra paskaičiavę, kad mūsų galvose gali sutilpti maždaug 1 milijonas terabaitų informacijos. Tiek daug per vieną savo gyvenimą neprirenkame, tačiau jei galėtume sąmoningai pasirinkti, ką prisiminti, o ką ne - ar tai n

M. Nikolajevas: „startup‘as“ – maža didelio verslo kopija video

Vienas iš akceleratoriaus „Startuphighway“ patarėjų ir investuotojų Martynas Nikolajevas, per savo karjerą sukūręs ne vieną verslą, savaitraščio ir portalo „Ekonomika.lt“ surengtoje diskusijoje ...

T. Ramanauskas: kūrybingiausi žmonės – tinginiai video (6)

Komunikacijos gidų agentūros „XX“ įkūrėjas Tomas Ramanauskas, su kūryba ir idėjomis dirbantis dešimtmetį, susirinkusiems į savaitraščio ir portalo „Ekonomika.lt“ diskusiją „startoNOMIKA“ atskleidė ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas