Kyšius keičia protekcijos

(Puslapis 1 iš 3)


Eltos nuotr.

Atnaujinta:2011-11-16 11:04

Vytas Rimkus / Ekonomika.lt

2011-11-15 07:26

Praėjusią savaitę Specialiųjų tyrimų tarnyba pristatė Lietuvos korupcijos žemėlapį. Apie korupcijos mastus ir formas, Ekonomika.lt kalbina STT Korupcijos prevencijos valdybos vadovą Vytą Rimkų.

Žemėlapis atskleidė gyventojų, verslininkų ir valstybės tarnautojų nuomones. O kokias išvadas padarėte jūs – korupcijos prevencijos specialistai?

Tyrimo apimtis – 300 lapų ir tų skaičių tūkstančiai, bet jis nuteikia optimistiškai. Žmonės jaučia, kad korupcijos mažėja, ir optimistiškiau žvelgia į ateitį. Tai parodo, kad valstybės politika kovoje su korupcija yra nukreipta tinkama linkme. Tačiau tai nebūtinai reiškia, kad STT išaiškina daugiau korumpuotų asmenų. Kalbama apie bendrą antikorupcinių priemonių paketą.

Visų pirma, nors ir po keletą procentų, bet nuosekliai mažėja davusių ir nusiteikusių duoti kyšį. Reikia suprasti, kad tokie dalykai kaip principinės žmogaus nuostatos, susigulėjusios per daugelį metų nesikeičia taip greitai. Tačiau lyginant su 2008 metų tyrimu, beveik visose pozicijose yra pagerėjimas.

Nepaisant to, kad mus džiugina tyrimo tendencijos, atkreipėme dėmesį, kad pagal paplitimą keičiasi korupcijos formos. Jeigu anksčiau daug valstybės pastangų buvo nukreipta į kyšininkavimo ir piktnaudžiavimo įgaliojimais prevenciją, dabar į pirmą planą iškyla kita korupcijos forma – protekcionizmas: valstybės tarnautojai ir verslininkai kaip labiausiai paplitusią korupcijos formą iškelia politinių partijų narių, taip pat giminių bei draugų protegavimą valstybės tarnyboje. Manau, kad ši problema išryškėjo dėl augančio nedarbo per krizę. Gal pasibaigus ekonominiams sunkumams situacija keisis. Be to, dabar daug postų skiriama politinio pasitikėjimo pagrindu – gal tai taip pat turėjo įtakos gyventojų nuomonei. Bet valstybė turi reaguoti į esamą padėtį.

Tyrime dalyvavę respondentai „rinko“ labiausiai korumpuotas valstybės institucijas. Koks būtų STT penketukas?

Pavyzdžiui, kai kalbame apie verslininkus, pirmoje vietoje jie nurodo kelių policiją, po to ligonines, politines partijas (čia turbūt susiję su jų rėmimu), Aplinkos ministeriją, vaikų darželius. Verslininkai labai dažnai asmenines ir verslo problemas apklausoje susieja į viena, todėl atsakymai tokie. Atmetus asmeninius interesus, į penketuką patektų ir savivaldybės.

Mes negalėtume išskirti savo penketuko, nes mūsų pajėgos nukreiptos į didelių korupcijos atvejų išaiškinimą, todėl neatspindėtų realios situacijos. Tuomet mūsų tyrimų skaičius labiau priklausytų nuo realios situacijos vienoje ar kitoje įstaigoje ar valstybės valdymo srityje. Dabartinė gi situacija labiau priklauso nuo Specialiųjų tyrimų tarnybos veiklos prioritetų.

Straipsnio puslapiai:

- Vytas Rimkus

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas