Kyšius keičia protekcijos

(Puslapis 1 iš 3)


Eltos nuotr.

Atnaujinta:2011-11-16 11:04

Vytas Rimkus / Ekonomika.lt

2011-11-15 07:26

Praėjusią savaitę Specialiųjų tyrimų tarnyba pristatė Lietuvos korupcijos žemėlapį. Apie korupcijos mastus ir formas, Ekonomika.lt kalbina STT Korupcijos prevencijos valdybos vadovą Vytą Rimkų.

Žemėlapis atskleidė gyventojų, verslininkų ir valstybės tarnautojų nuomones. O kokias išvadas padarėte jūs – korupcijos prevencijos specialistai?

Tyrimo apimtis – 300 lapų ir tų skaičių tūkstančiai, bet jis nuteikia optimistiškai. Žmonės jaučia, kad korupcijos mažėja, ir optimistiškiau žvelgia į ateitį. Tai parodo, kad valstybės politika kovoje su korupcija yra nukreipta tinkama linkme. Tačiau tai nebūtinai reiškia, kad STT išaiškina daugiau korumpuotų asmenų. Kalbama apie bendrą antikorupcinių priemonių paketą.

Visų pirma, nors ir po keletą procentų, bet nuosekliai mažėja davusių ir nusiteikusių duoti kyšį. Reikia suprasti, kad tokie dalykai kaip principinės žmogaus nuostatos, susigulėjusios per daugelį metų nesikeičia taip greitai. Tačiau lyginant su 2008 metų tyrimu, beveik visose pozicijose yra pagerėjimas.

Nepaisant to, kad mus džiugina tyrimo tendencijos, atkreipėme dėmesį, kad pagal paplitimą keičiasi korupcijos formos. Jeigu anksčiau daug valstybės pastangų buvo nukreipta į kyšininkavimo ir piktnaudžiavimo įgaliojimais prevenciją, dabar į pirmą planą iškyla kita korupcijos forma – protekcionizmas: valstybės tarnautojai ir verslininkai kaip labiausiai paplitusią korupcijos formą iškelia politinių partijų narių, taip pat giminių bei draugų protegavimą valstybės tarnyboje. Manau, kad ši problema išryškėjo dėl augančio nedarbo per krizę. Gal pasibaigus ekonominiams sunkumams situacija keisis. Be to, dabar daug postų skiriama politinio pasitikėjimo pagrindu – gal tai taip pat turėjo įtakos gyventojų nuomonei. Bet valstybė turi reaguoti į esamą padėtį.

Tyrime dalyvavę respondentai „rinko“ labiausiai korumpuotas valstybės institucijas. Koks būtų STT penketukas?

Pavyzdžiui, kai kalbame apie verslininkus, pirmoje vietoje jie nurodo kelių policiją, po to ligonines, politines partijas (čia turbūt susiję su jų rėmimu), Aplinkos ministeriją, vaikų darželius. Verslininkai labai dažnai asmenines ir verslo problemas apklausoje susieja į viena, todėl atsakymai tokie. Atmetus asmeninius interesus, į penketuką patektų ir savivaldybės.

Mes negalėtume išskirti savo penketuko, nes mūsų pajėgos nukreiptos į didelių korupcijos atvejų išaiškinimą, todėl neatspindėtų realios situacijos. Tuomet mūsų tyrimų skaičius labiau priklausytų nuo realios situacijos vienoje ar kitoje įstaigoje ar valstybės valdymo srityje. Dabartinė gi situacija labiau priklauso nuo Specialiųjų tyrimų tarnybos veiklos prioritetų.

Straipsnio puslapiai:

- Vytas Rimkus

Close

S. Jakeliūnas: pensijų reforma galėtų įsigalioti tik 2020 metais

Kitą savaitę į Seimą atkeliauja šešios struktūrinės reformos. Vyriausybės atstovai visuomenei teigia, kad 25 dienų Seimui pakaks patvirtinti 6 struktūrines reformas, tarp jų – mokesčių ir pensijų sistemos pakeitimus. Tačiau ...

Ieva Valeškaitė. Ekonomika auga, mokesčiai – nemažėja. Ko tikėtis kitąmet?

Gegužės 23-ąją minėjome Laisvės nuo mokesčių dieną – simbolinę dieną metuose, kai vidutinis šalies gyventojas nustoja dirbti, kad sumokėtų mokesčius, ir pradeda dirbti sau. Šiemet, kaip ir praėjusiais metais, mokesčiams dirbome ...

Gintarė Deržanauskienė. Savivaldybių nenoras atsisakyti verslų – priklausomybė ar pokyčių baimė?

Juokiasi puodas, kad katilas juodas, sako lietuvių liaudies patarlė. Valdžia vieną po kito kepa draudimus ir reguliavimus gyventojams, tačiau nemato, kas darosi jos pačios kieme. Patarlė lyg ir tiktų valdžios veiksmams apibūdinti, tik kad juokas ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Reformoje liko skylių, bet kai kurios detalės vietoje

Viešoji erdvė net suprakaitavusi virškina savaitės pradžioje pristatytas viešojo sektoriaus reformos gaires ir vieną po kitos lendančias detales. O virškinti yra ką – naujovių kąsnis didelis ir riebus. Įspūdžiai ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Atlyginimų lenktynės viešajame ir privačiame sektoriuje – 5:0 pastarojo naudai

Vidutinio darbo užmokesčio tendencijoms abejingų nėra. Tai vienas iš būdų „pasimatuoti“ savo finansinę būklę su kitais visuomenės nariais, o ekonomistams tai vienas kertinių rodiklių, padedančių įvertinti valstybės gyventojų ...

Tadas Povilauskas. Mažiau vilniečių tikisi, kad būstas brangs

Kaip ir tikėtasi, šių metų pirmą ketvirtį gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų pokyčių tapo truputį kuklesni. SEB banko užsakymu kovą atlikta apklausa parodė, kad 54 proc. apklaustųjų šalyje mano, kad būstas per artimiausius dvylika ...

„Revolut“ Mobiliųjų technologijų vadovas: kaip kinta kriptovaliutų svyravimai?

Kripovaliutų vertėms nuolat svyruojant, o bitkoinui nebeperlipant 9000 JAV dolerių ribos imama svarstyti, ar geriausi laikai jau praeityje. Edward Cooper, „Revolut“ Mobiliųjų technologijų vadovas, reaguodamas į pasaulines naujienas ...

Dūrė pirštu į socialinių tinklų burbulą – vartojat, ką jums įkiša

Lietuvos metų ekonomikos konferencijoje, kurią organizuoja žurnalas „Valstybė“, verslo, ekonomikos ir žiniasklaidos lyderiai diskutavo kaip 4-oji pramonės revoliucija pakeis verslo potencialą. Pranešimą konferencijoje skaičiusi ...

Gitanas Nausėda: anksčiau ar vėliau krizė ateis. Ar esame pasiruošę?

Pasaulyje vis dar vyraujant neapibrėžtumui, baiminantis prekybos karų kalbama apie galimą naująją krizę. Tačiau tikinama, kad šį kartą pasaulis, įskaitant Lietuvą, bus daug geriau pasiruošęs. Žurnalo „Valstybė“ ...

Nerijus Mačiulis: krizė jau prasidėjo

Kol vieni ekonomistai ramina, kad krizės užuomazgų dar nėra ir nežinia, kada ji prasidės, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis rėžė: krizė prasidėjo jau pernai ar net dar anksčiau. Žurnalo „Valstybė“ ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas