L. Vrubliauskienė: vartotojai bus lengviau suviliojami


Eltos nuotr.

Ekonomika.lt

2011-02-22 11:45

Pernai paskutinį metų ketvirtį jau stebėjome pirmuosius vidaus vartojimo atsigavimo požymius, kai ir mažmeninės prekybos apyvarta per metus išaugo apie 8,5 procento. Tačiau metinis namų ūkių vartojimo pokytis tebebuvo neigiamas.

Šiemet jau išvysime nedidelį augimą, kuris, kaip prognozuojame, sieks ne mažiau kaip 1 procentą. Nors disponuojamų pajamų lygiai išliks panašūs į dabartinius, didžiausią įtaką namų ūkių vartojimui turės sumažėjusi nedarbo baimė, pagerėję lūkesčiai dėl ateities ir gyventojų dalies santaupų skyrimas vartojimui. Per dvejus ekonominio nuosmukio metus namų ūkiai savo indėlius padidino beveik 2 milijardais litų. Tačiau vartotojai išliks atsargūs, tik bus lengviau suviliojami įvairių akcijų ir nuolaidų. Vartotojų lūkesčiai pagerės sparčiau tik tada, kai intensyviau pradės mažėti nedarbas ir kilti atlyginimai. Todėl kiek labiau vartojimas įsisiūbuos 2012 metais, kai padidės disponuojamos pajamos, be to, pensijos ir valstybės tarnautojų atlyginimai, tikėtina, bus grąžinti į ikikrizinį lygį.

Šiemet darbo rinka dar išliks gana silpna. Nedarbo lygis piką pasiekė jau praėjusių metų antrąjį ketvirtį – 18,3 proc., tačiau mažės jis labai iš lėto ir vidutiniškai sieks 15–16 proc. šiais metais bei išliks aukštas gan ilgą laiką. Įmonės neskubės įdarbinti per krizę atleistų darbuotojų, pirmiau stengsis didinti efektyvumą. Didesnis pagyvėjimas bus su eksportu susijusiuose sektoriuose – gamyboje ir transporte, taip pat IT ir informacijos sektoriuose. Nedarbo mažėjimui įtakos turės ir po truputį augsiančios verslo investicijos į naujų darbo vietų kūrimą, daugiausia privačiame sektoriuje, ir emigracija. Didžiausia problema darbo rinkoje yra ta, kad didžioji bedarbių dalis neturi tinkamos kvalifikacijos ir reikiamų įgūdžių bei neturi darbo stažo ilgiau nei vienus metus. 2010 m. pabaigoje beveik kas antras bedarbis buvo nedirbęs ilgiau nei vienus metus.

Nuo praėjusių metų vidurio darbo užmokestis jau nemažėjo. Taigi didžioji atlyginimų mažinimo banga jau praeityje, tačiau kiek didesnis vidutinio uždarbio augimas numatomas tik kitais metais. Prognozuojame, kad šiais metais realusis darbo užmokestis bus lygus nuliui, t. y. nominalų 2–3 proc. atlyginimų augimą padengs tokio pat dydžio infliacija. Kitais metais, tikėtina, jau išvysime 2,5 proc. augimą.

Atsigaunantis vartojimas turės ir neigiamų pasekmių. Atsigavus paklausai gamintojai ir importuotojai galės lengviau dalį augančių išlaidų perkelti ant vartotojų pečių. Todėl infliacija šiemet bus gerokai didesnė nei pernai, kai augimą daugiausia lėmė išorės veiksniai – kylančios pasaulinės žaliavų (ir maisto, ir energijos) kainos. Manome, kad šiemet vartojimo prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje augs apie 2–3 proc. Labiausiai turėtų išaugti maisto ir nealkoholinių gėrimų, būsto, vandens, elektros energijos, dujų ir transporto kainos.

Lina Vrubliauskienė, „Swedbank“ vyriausioji analitikė

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas