Labdaros aukso amžius baigėsi

(Puslapis 1 iš 4)


Fotodienos nuotr.

Evelina Povilaitytė / Savaitraštis „Ekonomika.lt“

2011-12-13 09:33

Skaičiuojama, kad labdara, skiriama nevyriausybinėms organizacijoms, per krizę susitraukė beveik perpus. Verslininkai teigia labdaros projektų neatsisakantys – jie kartais išauga į savarankiškas organizacijas, kurioms pagalbos nebereikia.

Artėjant didžiausioms metų šventėms, „Ekonomika.lt“ domėjosi, ar verslininkai vis dar užsiima labdara. Ir verslininkai, ir nevyriausybinių organizacijų atstovai sutaria, kad šventės nebėra vienintelė priežastis užsiimti socialinėmis iniciatyvomis, o įmonės nevyriausybinėms organizacijoms padeda įvairiais būdais: ne tik pinigais, bet ir prekėmis, paslaugomis ar nuolaidomis. Vieni linkę duoti iš savo kišenės, kiti ragina prie labdaros prisidėti ir klientus. Tačiau verslininkai sako, kad pagrindinis motyvas užsiimti labdara – socialinė atsakomybė, nes apčiuopiamos naudos iš gerumo verslas negauna.

Remia žinomus

Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centro (NIPC) direktorius Martinas Žaltauskas skaičiuoja, kad ekonominiam sunkmečiui užklupus šalį verslo skiriama parama traukėsi perpus.

„Paramos labai mažėja: palyginti su ikikriziniu laikotarpiu nuo 2007 metų, paramos sumažėjo perpus ir neprognozuoju pagerėjimo artimiausiu metu, – sako jis. – Jei kalbėsime apie labdaros pasiskirstymą pagal sritis, daugiau nei pusė skiriamos paramos tenka sporto sektoriui – krepšinio ir futbolo klubams, iki penktadalio – kultūros renginiams. Visa kita lieka socialinėms problemoms spręsti.“

Anot M. Žaltausko, rėmėjams patraukliausios yra žinomos ir atpažįstamos organizacijos, mat įmonė, aukodama joms, gauna žinomumo grąžą. Nedideles vietos organizacijas labiausiai linkę remti vietos verslininkai.

„Kaip labiausiai remiamas įvardyčiau „Maisto banką“, „Gelbėkit vaikus“, „Caritas“, „Maltos ordiną“, www.aukok.lt, „Bėdų turgų“, – sako NIPC direktorius. – Labdarai rinkti labiausiai trukdo tai, kad nėra susiformavusių tradicijų ir verslininkai neturi aiškių strateginių krypčių, ką ir kaip remti.“

Anot jo, įmonėms, kurios neturi rėmimo strategijos, bet vis dėlto nori teikti labdarą, labiausiai pagelbėtų bendruomenės fondai, kurie administruoja įmonių paramą.

Svarbios gairės

Didžiosios bendrovės, nuolat užsiimančios socialinės atsakomybės projektais, paprastai numato bent jau gaires. Pavyzdžiui, kaip pasakoja telekomunikacijų bendrovės „Teo LT“ Korporatyvinės komunikacijos skyriaus direktorius Valdas Kaminskas, įmonė kasmet peržiūri turimą rėmimo portfelį.

„Kasmet peržiūrime projektų sąrašą ir biudžetą, – patirtimi dalijasi jis. – Pastaruoju metu biudžetas traukiasi, bet tai natūralu: keičiasi projektai, atsiranda naujų, kiti išauga iš savo kelnyčių ir reikalauja didesnių rėmimo išteklių – tuomet jiems jau laikas plaukti į didesnius vandenis. Treti projektai uždaromi. Todėl griežtai neplanuojame, tai daugiau nusistovėjusios kryptys, bet laikomės reguliarumo.“

Straipsnio puslapiai:

- Evelina Povilaitytė

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas