Labdaros dalytojus supykdė mokestis

(Puslapis 1 iš 2)


Simono Švitros (Fotodiena) nuotr.

Raimonda Mikučionytė / Panevėžio balsas

2011-09-18 08:00

Lietuvos „Caritas“ griežtai pasisako prieš maisto tvarkymo mokestį, kurį ketina įvesti labdaros ir paramos fondas „Maisto bankas“. Fondas ginasi: mokestis bus tikrai nedidelis, užtat padės išsilaikyti organizacijai.

Ilgai trukęs bendradarbiavimas tarp „Carito“ ir labdaros bei paramos fondo „Maisto bankas“ organizacijų, padedant vargstantiesiems maisto produktais, gali būti visiškai sustabdytas dėl „Maisto banko“ noro įvesti tam tikrą maisto tvarkymo mokestį už gaunamus maisto produktus.

Keliai išsiskirs?

Kadangi „Carito“ atstovai pasisako prieš taikomus komercinius principus socialinėje veikloje, vakar net išplatino viešą protestą prieš tokio mokesčio įvedimą.

„Lietuvos „Caritas“ ir kitos organizacijos negali iš „Maisto banko“ pirkti maisto produktų, nes tiesiog nėra tam finansinių galimybių, o naudoti šiam tikslui suaukotas lėšas reikštų skriausti ir mažinti kitą paramą labiausiai kenčiantiems nuo socialinių nepriteklių žmonėms.

Todėl šią savaitę vykusiame Lietuvos „Carito“ tarybos posėdyje priimtas sprendimas netęsti bendradarbiavimo su „Maisto banku“, nes jų siūlomos naujos bendravimo sąlygos nepriimtinos“, – sakė vakar „Panevėžio balsui“ atstovas ryšiams su visuomene Gediminas Salvanavičius.

Kaltina noru pasipelnyti

Nors dienraščio pašnekovas G. Salvanavičius negalėjo pasakyti, kokio dydžio mokestį tektų mokėti „Maisto bankui“, prisipažino nesuprantąs buvusių bendražygių noro pasipelnyti iš kitų organizacijų, kurios skurstantiems dalija iš minėtos organizacijos gaunamus maisto produktus.

„Šis „Maisto banko“ noras pasipelnyti kitų sąskaita yra nepriimtinas ir pažeidžia solidarumo ir teisingumo principus, – piktinosi „Carito“ atstovas. – „Maisto bankas“ kitoms nevyriausybinėms organizacijoms bando primesti naujas paramos maistu teikimo sąlygas, kuriose reikalaujama mokėti maisto tvarkymo mokestį už pristatomus maisto produktus. Juk „Maisto bankas“ tuos produktus gauna nemokamai iš prekybos centrų ir gamintojų, kurie tokiu būdu išreiškia savo socialinę atsakomybę.“

Reikalavimas mokėti už „Maisto banko“ atvežamus maisto produktus, kurie esą yra besibaigiančio galiojimo, G. Salvanavičiaus teigimu, – akivaizdus bandymas primesti komercinius principus teikiant labdarą.

Anot „Carito“ atstovo, „Maisto banko“ finansinių problemų sprendimas kitų organizacijų sąskaita suduos skaudų smūgį visų pirma skurstantiems ir paramą maistu gaunantiems asmenims.

Neturėtų jaustis nuskriausti

Labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ vadovė Deimantė Žebrauskaitė sako jau žinanti, kad „Caritas“ išplatino pranešimą apie maisto tvarkymo mokestį.

Straipsnio puslapiai:

- Raimonda Mikučionytė

Panevėžio balsas

Close

Palygino lietuvišką ir švedišką pensiją: pasivyti įmanoma

 Pensijos Švedijoje vidutiniškai dešimt kartų didesnės nei Lietuvoje. Bankininkai tvirtina, kad tai lėmė stabili kaupimo sistema Švedijoje, pensijos kaupimo paslaugų kokybė ir aktyvus suinteresuotų šalių ...

Po „Lidlo“ pasiaiškinimo suglumusio Gitano Nausėdos reakcija

 Savaitės pradžioje „Lidlas“ pristatęs naują drabužių kolekciją kurtą kartu su garsiu modeliu Heidi Klum iššaukė ne susižavėjimo pilnus atodūsius, bet pasipiktinimo šūksnius. Mat lietuviai puolė lyginti kainas ...

Lietuvos bankas tikina, kad algos kils sparčiau nei kainos

 Lietuvos bankas pagerino ūkio augimo prognozę. Ekonomikos augimui įgaunant pagreitį, darbo rinkoje vis labiau jaučiama įtampa, dėl jos sparčiai didėja atlyginimai. Didesnė šiemet bus ir infliacija, tiesa, kitąmet ji turėtų gana ...

Nauji mokesčiai „pasmaugs“ likusius Lietuvoje: aiškėja, kas laukia dirbančiųjų Ekonomistas: aš pats nesitikiu pensijos iš „Sodros“

Be skambių frazių apie mokesčius ir jų reformą – tikriausiai neįsivaizduojamas nė vienas politikas ar Vyriausybė. Žinoma, tai raktiniai žodžiai ir paprasto žmogaus bei rinkėjo ausiai, laukiančiam geresnių laikų. Skambius pažadus dalinę ...

Paviešino, kurie maisto produktai Lietuvoje daug prastesnės kokybės nei Vokietijoje

 Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atlikto tyrimą, kurio metu atskleidė, kad Lietuvoje ir Vokietijoje parduodamų žinomų gamintojų maisto produktų sudėtis skiriasi. Net 23-jų iš 33-jų tirtų – prastesnės ...

„Lidlui“ pristačius naują kolekciją – ažiotažas: kodėl ta pati prekė Didžiojoje Britanijoje pigesnė?

 Pirmadienį visose pasaulio „Lidl“ parduotuvėse pradėta prekiauti modelio Heidi Klum drauge su „Lidl“ prekybos tinklu sukurta drabužių kolekcija, tačiau akyliausieji lietuviai netruko palyginti kainas – tą patį ...

Minimalaus atlyginimo „trupinimas“ – idėjų stoka su populizmo prieskoniu

 Kalbos dėl minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) didinimo netyla metų metus. Tačiau, užuot įvedę vieningą sistemą, kaip turėtų kisti MMA, politikai kone kasmet skiria šiek tiek pinigų minimalų atlygį kilstelti po truputį. Ekonomistai ...

Vaistai nuo emigracijos: tereikia „pažadėtosios“ algos?

 Lietuvai prarandant gyventojus dėl emigracijos belieka svarstyti, koks gi tas receptas, kuris Lietuvą paverstų „pažadėtąja žeme“ į kurią tautiečiai norėtų grįžti. Ir štai čia nuomonės išsiskiria. Ekonomistai teigia, ...

Trys brangstančios prekės: jei Lietuvos ūkininkai daugiau neužsiprašė, kodėl kaina padidėjo?

 Derliaus kainos nesikeitė, o parduotuvėse mokame brangiau. Būtent tokia situacija šiuo metu su bulvėmis, rapsų aliejumi ir juoda duona. Žemės ūkio ministerijai pavaldi įmonė Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras kas savaitę ...

Įspėjimas visiems vairuotojams: Lietuvą pasieks automobilių-skenduolių banga

 Pastarosiomis savaitėmis Jungtines Amerikos Valstijas siaubusių uraganų pasekmes netiesiogiai pajusime ir Lietuvoje. Jų laukti reikėtų kiek netikėtoje srityje – automobilių sektoriuje. Rinkos ekspertai perspėja, kad dar šiemet ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas