Labdaros dalytojus supykdė mokestis

(Puslapis 1 iš 2)


Simono Švitros (Fotodiena) nuotr.

Raimonda Mikučionytė / Panevėžio balsas

2011-09-18 08:00

Lietuvos „Caritas“ griežtai pasisako prieš maisto tvarkymo mokestį, kurį ketina įvesti labdaros ir paramos fondas „Maisto bankas“. Fondas ginasi: mokestis bus tikrai nedidelis, užtat padės išsilaikyti organizacijai.

Ilgai trukęs bendradarbiavimas tarp „Carito“ ir labdaros bei paramos fondo „Maisto bankas“ organizacijų, padedant vargstantiesiems maisto produktais, gali būti visiškai sustabdytas dėl „Maisto banko“ noro įvesti tam tikrą maisto tvarkymo mokestį už gaunamus maisto produktus.

Keliai išsiskirs?

Kadangi „Carito“ atstovai pasisako prieš taikomus komercinius principus socialinėje veikloje, vakar net išplatino viešą protestą prieš tokio mokesčio įvedimą.

„Lietuvos „Caritas“ ir kitos organizacijos negali iš „Maisto banko“ pirkti maisto produktų, nes tiesiog nėra tam finansinių galimybių, o naudoti šiam tikslui suaukotas lėšas reikštų skriausti ir mažinti kitą paramą labiausiai kenčiantiems nuo socialinių nepriteklių žmonėms.

Todėl šią savaitę vykusiame Lietuvos „Carito“ tarybos posėdyje priimtas sprendimas netęsti bendradarbiavimo su „Maisto banku“, nes jų siūlomos naujos bendravimo sąlygos nepriimtinos“, – sakė vakar „Panevėžio balsui“ atstovas ryšiams su visuomene Gediminas Salvanavičius.

Kaltina noru pasipelnyti

Nors dienraščio pašnekovas G. Salvanavičius negalėjo pasakyti, kokio dydžio mokestį tektų mokėti „Maisto bankui“, prisipažino nesuprantąs buvusių bendražygių noro pasipelnyti iš kitų organizacijų, kurios skurstantiems dalija iš minėtos organizacijos gaunamus maisto produktus.

„Šis „Maisto banko“ noras pasipelnyti kitų sąskaita yra nepriimtinas ir pažeidžia solidarumo ir teisingumo principus, – piktinosi „Carito“ atstovas. – „Maisto bankas“ kitoms nevyriausybinėms organizacijoms bando primesti naujas paramos maistu teikimo sąlygas, kuriose reikalaujama mokėti maisto tvarkymo mokestį už pristatomus maisto produktus. Juk „Maisto bankas“ tuos produktus gauna nemokamai iš prekybos centrų ir gamintojų, kurie tokiu būdu išreiškia savo socialinę atsakomybę.“

Reikalavimas mokėti už „Maisto banko“ atvežamus maisto produktus, kurie esą yra besibaigiančio galiojimo, G. Salvanavičiaus teigimu, – akivaizdus bandymas primesti komercinius principus teikiant labdarą.

Anot „Carito“ atstovo, „Maisto banko“ finansinių problemų sprendimas kitų organizacijų sąskaita suduos skaudų smūgį visų pirma skurstantiems ir paramą maistu gaunantiems asmenims.

Neturėtų jaustis nuskriausti

Labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ vadovė Deimantė Žebrauskaitė sako jau žinanti, kad „Caritas“ išplatino pranešimą apie maisto tvarkymo mokestį.

Straipsnio puslapiai:

- Raimonda Mikučionytė

Panevėžio balsas

Close

Brangs lietuvių dažnai perkamas produktas

Lietuvoje vištienos populiarumas pastaruosius metus sparčiai auga, tačiau teigiama, kad kaina nekinta. Skaičiuojama, kad per metus vienas lietuvis vidutiniškai jos suvartoja apie 30 kg. Lietuvos paukštininkystės asociacija ...

Klaipėdoje atidaroma viena galingiausių Baltijos šalyse kriptovaliutų kasyklų

Nuo vasario 21 d. Klaipėdoje pradeda veikti viena galingiausių Baltijos šalyse kriptovaliutų kasykla. Jos paslaugomis kviečiami pasinaudoti visi besidomintys naujųjų valiutų suteikiamomis perspektyvomis ir galimybe sulaukti finansinės ...

Didžiausias Lenkijos kelionių organizatorius žengė į Lietuvą: paviešinti pasiūlymai

Į Lietuvą žengė didžiausią rinkos dalį Lenkijoje atsiriekiantis kelionių organizatorius „Itaka“. Siūlydamas daugybę krypčių ir įvairiausių pasiūlymų jis turėtų itin suintensyvinti konkurenciją. Tiesa, kainomis konkuruoti ...

Valstiečių siūloma lengvata automobiliams sukėlė prieštaringą reakciją: jau geriau apmokestinti visus

Priemonių, kaip kovoti su klimato kaita ir aplinkos tarša ieško daugybė šalių. Ne išimtis ir Lietuva. Štai Seime užgimė pasiūlymas, kuriuo būtų skatinama įsigyti ekologiškesnius automobilius, tačiau ...

Smūgis emigrantams: pamirškite apie nuosavą būstą tėvynėje

Praėjo kiek daugiau nei pusmetis, kai šalies bankai nebeišduoda paskolų užsienyje dirbantiems lietuviams, kurie pajamas gauna ne eurais. Nekilnojamojo turto specialistai sako, jog šie pokyčiai skaudžiausi dirbantiems Anglijoje, ...

Verslininkų „skausmai“ rajonuose: valdžios priimti sprendimai verčia užsidarinėti

Padidinta minimali mėnesio alga (MMA) daugiausia neramina smulkius rajonų verslininkus. Tačiau šiais metais suktis teko ne tik dėl padidintos MMA iki 400 Eur, bet ir nustatytų „Sodros“ grindų – net uždirbant mažiau nei MMA, ...

Valstybė ruošiasi dalinti paramą įsigyjant būstus, tačiau sąlygos patiks ne visiems

Į Seimo pavasario sesiją keliaus pluoštas Vyriausybės pasiūlymų, kokių pakeitimų reikėtų imtis šiais metais. Tarp atlyginimų kėlimų tam tikrų profesijų atstovams, II pensijų sistemos pakopos peržiūros bei kitų pakeitimų numatyta ir ...

Darbo paieškos ir algos Lietuvoje: dabar ir prieš 100 metų

Ir tarpukario, ir dabartinėje Lietuvoje dėl darbo ramūs galėjo būti paklausią profesiją ar amatą turintys gyventojai. Tik supratimas, kas yra paklausu, skyrėsi gerokai, teigia darbo paieškos ypatumus tada ir dabar palyginęs specialistų paieškos ...

5 dalykai, kuriuos reikia žinoti apie ligos išmokas

Pastaruoju metu smarkiai išaugus sergamumui gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, ne viena savivaldybė paskelbė gripo epidemiją mieste, o kai kurios ugdymo įstaigos uždarytos karantinui. „Sodra“ primena, ką apie ligos socialinio ...

Sausį kainos ir vėl didėjo: kas brango, kas pigo?

2018 m. sausio mėn., palyginti su 2017 m. gruodžio mėn., vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 0,3 proc., praneša Lietuvos statistikos departamentas. Daugiausia įtakos turėjo kietojo kuro, degalų ir tepalų, kitų asmens priežiūros ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas