Lagerio ilgesys

(Puslapis 1 iš 4)


SCANPIX nuotr.

Vitalijus Balkus / anarchija.lt

2012-01-01 09:05

Lietuviai ilgisi lagerio. Ilgisi, nors mėgsta vartoti nuvalkiotą žodelį „demokratija“ ir kartais net nuoširdžiai teigia, kad šios valdymo formos neva nekeistų į jokią kitą. Gerbiamieji, drįstų teigti, kad mūsų bendrapiliečių prieraišumas demokratijos principams tėra iliuzija.

 

Istorinė patirtis byloja – Lietuvoje sąlyginės laisvės laikotarpiai buvo trumpalaikiai, o tarp jų karaliavo diktatūros. O kas svarbu piliečiui, gyvenančiam pastarosios sąlygomis? Geidžiamiausias dalykas – kad naktį nepasibelstų į duris niūrūs vyrukai ir neišvežtu į ilgą, o gal ir paskutinę kelionę. O kad taip neįvyktų, tiko ir nuolankus tylėjimas, ir audringas palaikymas, ir pagalba išaiškinant tuos, kurie tylėti nenori. Galite mane kaltinti, kad pernelyg sutirštinu spalvas, tačiau kažkas net 1939 m. rašė skundus NKVD, vėliau kažkas šaudė Panerių miške, dar vėliau kažkas stebėjo, ar kaimynas neneša į mišką maisto.

 

Tiesa, šiandien visai nenorėčiau kalbėti apie praeitį. Gerokai įdomiau palyginti, kaip gyvena tų šalių piliečiai, kurie nėra susidūrę su kraštutinėmis diktatūros formomis. Aš ir pats esu perestrojkos vaikas, savo akimis matęs tik menką dalį aksominio tarybinio autoritarizmo, kuris jau toli gražu neprilygo iš senelių pasakojimų žinomo stalinizmo ar vokiečių okupacijos laikotarpių baisumams. Man tik teko žygiuoti su gėlėmis prie bronzinio Lenino ir tuo pat metu išmokti kelis anekdotus, kuriuos pasakojo vienas kitam pakuždomis, tačiau pasakojo visi – ir maži, ir dideli.

 

Pripažinkime – sistema nėra laisva, jei piliečiai nėra laisvi pasakyti, ką galvoja, negali pareikšti savo nepasitenkinimo valdžia, negali susirinkti be valdžios leidimo, negali tvarkytis savo asmeninio gyvenimo, nes tam trukdo patys įvairiausi valdžios reglamentai. Pavadinkime tai švelnesnio režimo įstaiga, kurį apima ne tam tikrą plotą, aptverta aukšta tvora, o visą valstybę.

 

1990-jų pradžia, kuomet senoji sistema buvo pasmerkta, išjuokta ir galiausia išardyta, o naujoji dar neapaugo stagnuojančioms valstybėms būdingais atributais, buvo tas trumpas laikotarpis, kuomet piliečiai iš tiesų galėjo nebijoti „niūrių vyrukų“. Juos tuomet, tiesa, pakeitė „treninguoti vyrukai“, tačiau žodžio ir nuomonės laisves aš vertinu labiau nei turtines, tad priverstas rinktis iš dviejų blogybių, rinkčiausi treninguotuosius, o ne kostiumuotuosius.

 

Lietuva – ne Rusija, tad pas mus netenka išgirsti posakio „Būtų Stalinas – būtų tvarka“, tačiau taip yra greičiausiai vien dėl to, kad Stalino vardo minėjimas dėl jau minėtų istorinių aplinkybių būtų neįmanomas. Užtat nuolatos girdime, kad visos blogybės kyla dėl „pernelyg didelės laisvės“, kad „reikia griežtesnės tvarkos“. Girdime vis dažnesnius raginimus drausti, bausti, griežtinti ir riboti. O valdžia noriai tenkina šiuos pageidavimus. Ir kaip gi netenkins, jei taip ji užsitikrina savo egzistavimą?

Straipsnio puslapiai:

- Vitalijus Balkus

anarchija.lt

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas