Laikas pradėti diskusiją apie tikrąsias problemas (5)

(Puslapis 1 iš 3)


Bendrovės nuotr.

Milda Dargužaitė / Ekonomika.lt

2013-06-13 10:37

Paskyrus naują Ūkio ministrą, viešojoje erdvėje atsinaujino diskusijos apie verslą bei investicijas skatinančių institucijų efektyvumą ir sukuriamą naudą. Atrodo jau buvome aptarę daug valstybės valdymui aktualių aspektų ir tai turėjo paskatinti argumentuotas ir į ilgalaikius valstybės tikslus orientuotas diskusijas. Deja, iki šiol girdėti pasisakymai rodo, kad iki konstruktyvaus dialogo dar esame toli.

Paskutinio mėnesio įvykiai iškėlė net kelias kertines problemas. Kaip efektyviai ir besiorientuojant į konkrečius rezultatus valdyti valstybę? Kaip pritraukti daugiau kvalifikuotų ir idėjinių specialistų į viešąjį sektorių? Ar jau įsisąmoninome, kokiais etikos standartais turi vadovautis tiek valstybės tarnautojai, tiek ir verslo atstovai?

Lietuva negali ir negalės lygiuotis į aukštos gyvenimo kokybės šalis, kol nebus suprastos giliausiai įsišaknijusios mūsų problemos, jų įtaka visai visuomenei ir kol aiškiai neatsakysime į šiuos kertinius klausimus.

Trūksta efektyvaus ir į rezultatus orientuoto valstybės valdymo

Lietuvos viešasis sektorius yra nemaža našta valstybės biudžetui. Apie 30 proc. visų šalies dirbančiųjų yra valstybinio sektoriaus darbuotojai, tuo tarpu išsivysčiusiose pasaulio šalyse ši dalis yra kur kas mažesnė: EBPO vidurkis apie 18 proc., kaimyninėje Estijoje ši dalis siekia apie 20 proc. Šie skaičiai yra akivaizdus įrodymas, kad turime reformuoti ir efektyvinti viešojo sektoriaus veiklą.

Bet nuo ko reiktų pradėti? Ar nuo ataskaitų rašančių ir skaitančių bei memorandumus pasirašančių biurokratų darbo efektyvinimo, ar nuo valstybinių institucijų, kurių darbo kokybė ir rezultatai lygiuojasi į pasaulinius standartus?

Štai pavyzdžiui, Airijoje, turinčioje apie 4,5 mln. gyventojų, apie 250 profesionalų rūpinasi užsienio investicijų pritraukimu, o šalies eksportą skatina virš 700 specialistų. Pagal gyventojų skaičių į Lietuvą panaši šalis išsikelia aiškias prioritetines kryptis – t.y. eksportas ir tiesioginės užsienio investicijos. Kitas pavyzdys – Naujoji Zelandija – 4,4 milijono gyventojų, jos eksportą skatina daugiau nei 500 darbuotojų, o atitinkamos agentūros metinis biudžetas – apie 112 mln. eurų. Miniu būtent Naująją Zelandiją ir Airiją, nes šios valstybės yra vertinamos už jų pažangiai ir efektyviai valdomą viešąjį sektorių.

Tuo tarpu nei „Versli Lietuva“, nei „Investuok Lietuvoje“ darbuotojų skaičius nesiekia net 50 specialistų, o funkcijų per pastaruosius metus padvigubėjo. „Versli Lietuva“ papildomai pradėjo rūpintis verslumo skatinimu bei startuolių ekosistemos vystymu, „Investuok Lietuvoje“ aktyviai prisideda prie investicinės aplinkos gerinimo, viešojo ir privataus sektorių partnerystės bei kitų valstybinio masto iniciatyvų. Natūraliai kyla klausimas, ar tikrai pasirenkamos deramos kryptys – pradėti pertvarkas „efektyvinant“ būtent šias agentūras?

Sutinku, kad reikia kalbėti apie visų viešųjų institucijų rodiklius, bet vertinti – pagal pasiektus rezultatus. Tačiau, kaip tiksliųjų mokslų absolventė ir praktikė galiu pasakyti, kad vertinimas bus nieko vertas, jeigu pasirenkami neteisingi rodikliai ar standartai, o pats vertintojas neturi reikiamos kompetencijos suprasti formuluojamų kriterijų skirtumus.

Šiuo metu ministerijoms pavaldžios institucijos yra dažniau vertinamos ne pagal jų tikslus atitinkančius rodiklius, bet pagal antraeilius veiklos požymius, kaip antai, – darbuotojų skaičius, biudžetas ar agreguoti makroekonominiai rodikliai.

Viešojoje erdvėje vis dar skamba, kad „Investuok Lietuvoje“ blogai dirba, nes mūsų šalis užima priešpaskutinę vietą pagal sukauptas tiesiogines užsienio investicijas (TUI) ar statistinį jų srautą. Kiekvienas kvalifikuotas ar į problemą įsigilinęs ekonomistas pasakytų, kad tiesiogines užsienio investicijas traukianti agentūra nėra atsakinga už šį rodiklį. Ši suma sugeneruota nuo šalies nepriklausomybės laikų: į ją įtraukiamos nekilnojamojo turto transakcijos, įmonių įsigijimai ir susiliejimai, dividendų išmokėjimas ir kiti su TUI skatinimo agentūros veikla tiesiogiai nesusiję faktoriai. Beje, TUI lygis nebūtinai rodo ekonomikos pažangumą ir tvarumą. Jeigu atidžiau paanalizuotume Kipro atvejį, tai suprastume, kad pagal šį rodiklį šalis lenkia visas Centrinės ir Rytų Europos valstybes. Tačiau tai nepadėjo, o gal net įtakojo, kad ši šalis stipriai nukentėjo nuo finansinės krizės. Kodėl vis dar nesuprantame, kad netinkamais argumentais pagrįstos išvados gali privesti prie valstybei žalingų sprendimų?

Straipsnio puslapiai:

- Milda Dargužaitė

Close

Rokas Grajauskas. Ar Lietuvos ekonomika jau kaista?

 Po keletą metų trukusios defliacijos Lietuva staiga tapo sparčiausią kainų augimą fiksuojančia valstybe Europoje. Rugpjūčio mėn. infliacija Lietuvoje jau siekė beveik 5 proc., tuo tarpu nekilnojamojo turto (NT) kainų augimas pirmoje ...

Žilvinas Šilėnas. Senatvė valdiškų pensijų spąstuose

 Roges ruošk vasarą. Kažkas panašaus ir su pensija – jei apie tai, iš ko gyvensi senatvėje, pradėsi mąstyti tik tada, kai išeisi į pensiją, gali būti nemaloniai nustebintas – pajamos gali kristi dvigubai ...

Rūta Vainienė. Ar visi čia vagys?

 Kaip jaunam žmogui būdingas polinkis matyti supaprastintą juoda-balta vaizdą, taip pat, matyt, yra ir jaunai valstybei, ypač – jos valdžiai. Lyg ir metas būtų išaugti iš „visi verslininkai – vagys ir ...

Robertas Dargis: dėl minimalios algos kėlimo užsidarė dešimtys įmonėlių, žmonės emigravo

Remiantis statistika atlyginimai nors ir ne visiems, bet toliau Lietuvoje auga, o dabar jau pradėta diskutuoti ir apie minimalios algos kėlimą. Tiesa, tai gali būti ne tik džiaugsminga žinia. TV3 studijoje kalbėjęs Lietuvos pramoninkų ...

„Nordea“ prognozės: pučiant stipriam vėjui net kalakutai skraido Prabilo apie ekonominę krizę

Lietuvos ekonomikos augimas pirmąjį šių metų pusmetį paspartėjo iki 4%, palaikomas itin palankių išorės ir vidaus veiksnių. Euro zonos ekonomikos renesansas bei iš recesijos lipanti Rusijos ekonomika lėmė dviženklį eksporto ...

Tadas Povilauskas. Baltijos šalių ekonomika – problemos panašios, sprendimai dažnai skirtingi

Dažnai mūsų šalyje ekonominės, socialinės ar politinės problemos yra laikomos išskirtinėmis. Manoma, kad svetur gyvenimas užtikrintai gerėja, o situacija Lietuvoje išlieka nepavydėtina. Tačiau užtenka pabendrauti su kolegomis, ...

Rūta Vainienė. Sumažino administracinę naštą, o kiek padidino?

 Ūkio ministerija skelbia, kad per šių metų pirmą pusmetį pavyko sumažinti administracinę naštą verslui 1,3 mln. eurų. Labiausiai administracinę naštą sumažino pati Ūkio ministerija, supaprastinusi viešųjų pirkimų ...

SEB banko analitikai: ekonomikos plėtra Lietuvoje ilgesnį laiką vargiai įmanoma

Pastaruoju metu pasaulio išsivysčiusiose ekonomikose stebimi pokyčiai sudaro prielaidas teigti, kad ekonomikos įžengė į ciklo vėlyvojo augimą stadiją, kai ūkio plėtra dažniausiai būna sparti. Kiek ilgai ekonomika augs, priklauso ne tik nuo ...

Nerijus Mačiulis. Ekonomikos augimas viršija visus lūkesčius, tačiau ar ilgam?

Šių metų pradžioje sparčiai gerėję lūkesčiai virsta kūnu – daugelyje pasaulio šalių ekonomikos augimas įsibėgėja. Sparčiau auganti pasaulinė prekyba, atsigaunančios didžiosios euro zonos valstybės bei kiti veiksniai turėjo ...

Tadas Povilauskas. Lietuvoje toliau auga lūkesčiai dėl didesnės algos

  Vidutinis darbo užmokestis antrą ketvirtį augo lėčiau negu pirmą ketvirtį. Statistikos departamento duomenimis, vidutinis atlyginimas neatskaičius mokesčių praėjusį ketvirtį buvo 839 eurai ir per metus padidėjo 8,7 procento. Sparčiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas