Laikas pradėti diskusiją apie tikrąsias problemas (5)

(Puslapis 1 iš 3)


Bendrovės nuotr.

Milda Dargužaitė / Ekonomika.lt

2013-06-13 10:37

Paskyrus naują Ūkio ministrą, viešojoje erdvėje atsinaujino diskusijos apie verslą bei investicijas skatinančių institucijų efektyvumą ir sukuriamą naudą. Atrodo jau buvome aptarę daug valstybės valdymui aktualių aspektų ir tai turėjo paskatinti argumentuotas ir į ilgalaikius valstybės tikslus orientuotas diskusijas. Deja, iki šiol girdėti pasisakymai rodo, kad iki konstruktyvaus dialogo dar esame toli.

Paskutinio mėnesio įvykiai iškėlė net kelias kertines problemas. Kaip efektyviai ir besiorientuojant į konkrečius rezultatus valdyti valstybę? Kaip pritraukti daugiau kvalifikuotų ir idėjinių specialistų į viešąjį sektorių? Ar jau įsisąmoninome, kokiais etikos standartais turi vadovautis tiek valstybės tarnautojai, tiek ir verslo atstovai?

Lietuva negali ir negalės lygiuotis į aukštos gyvenimo kokybės šalis, kol nebus suprastos giliausiai įsišaknijusios mūsų problemos, jų įtaka visai visuomenei ir kol aiškiai neatsakysime į šiuos kertinius klausimus.

Trūksta efektyvaus ir į rezultatus orientuoto valstybės valdymo

Lietuvos viešasis sektorius yra nemaža našta valstybės biudžetui. Apie 30 proc. visų šalies dirbančiųjų yra valstybinio sektoriaus darbuotojai, tuo tarpu išsivysčiusiose pasaulio šalyse ši dalis yra kur kas mažesnė: EBPO vidurkis apie 18 proc., kaimyninėje Estijoje ši dalis siekia apie 20 proc. Šie skaičiai yra akivaizdus įrodymas, kad turime reformuoti ir efektyvinti viešojo sektoriaus veiklą.

Bet nuo ko reiktų pradėti? Ar nuo ataskaitų rašančių ir skaitančių bei memorandumus pasirašančių biurokratų darbo efektyvinimo, ar nuo valstybinių institucijų, kurių darbo kokybė ir rezultatai lygiuojasi į pasaulinius standartus?

Štai pavyzdžiui, Airijoje, turinčioje apie 4,5 mln. gyventojų, apie 250 profesionalų rūpinasi užsienio investicijų pritraukimu, o šalies eksportą skatina virš 700 specialistų. Pagal gyventojų skaičių į Lietuvą panaši šalis išsikelia aiškias prioritetines kryptis – t.y. eksportas ir tiesioginės užsienio investicijos. Kitas pavyzdys – Naujoji Zelandija – 4,4 milijono gyventojų, jos eksportą skatina daugiau nei 500 darbuotojų, o atitinkamos agentūros metinis biudžetas – apie 112 mln. eurų. Miniu būtent Naująją Zelandiją ir Airiją, nes šios valstybės yra vertinamos už jų pažangiai ir efektyviai valdomą viešąjį sektorių.

Tuo tarpu nei „Versli Lietuva“, nei „Investuok Lietuvoje“ darbuotojų skaičius nesiekia net 50 specialistų, o funkcijų per pastaruosius metus padvigubėjo. „Versli Lietuva“ papildomai pradėjo rūpintis verslumo skatinimu bei startuolių ekosistemos vystymu, „Investuok Lietuvoje“ aktyviai prisideda prie investicinės aplinkos gerinimo, viešojo ir privataus sektorių partnerystės bei kitų valstybinio masto iniciatyvų. Natūraliai kyla klausimas, ar tikrai pasirenkamos deramos kryptys – pradėti pertvarkas „efektyvinant“ būtent šias agentūras?

Sutinku, kad reikia kalbėti apie visų viešųjų institucijų rodiklius, bet vertinti – pagal pasiektus rezultatus. Tačiau, kaip tiksliųjų mokslų absolventė ir praktikė galiu pasakyti, kad vertinimas bus nieko vertas, jeigu pasirenkami neteisingi rodikliai ar standartai, o pats vertintojas neturi reikiamos kompetencijos suprasti formuluojamų kriterijų skirtumus.

Šiuo metu ministerijoms pavaldžios institucijos yra dažniau vertinamos ne pagal jų tikslus atitinkančius rodiklius, bet pagal antraeilius veiklos požymius, kaip antai, – darbuotojų skaičius, biudžetas ar agreguoti makroekonominiai rodikliai.

Viešojoje erdvėje vis dar skamba, kad „Investuok Lietuvoje“ blogai dirba, nes mūsų šalis užima priešpaskutinę vietą pagal sukauptas tiesiogines užsienio investicijas (TUI) ar statistinį jų srautą. Kiekvienas kvalifikuotas ar į problemą įsigilinęs ekonomistas pasakytų, kad tiesiogines užsienio investicijas traukianti agentūra nėra atsakinga už šį rodiklį. Ši suma sugeneruota nuo šalies nepriklausomybės laikų: į ją įtraukiamos nekilnojamojo turto transakcijos, įmonių įsigijimai ir susiliejimai, dividendų išmokėjimas ir kiti su TUI skatinimo agentūros veikla tiesiogiai nesusiję faktoriai. Beje, TUI lygis nebūtinai rodo ekonomikos pažangumą ir tvarumą. Jeigu atidžiau paanalizuotume Kipro atvejį, tai suprastume, kad pagal šį rodiklį šalis lenkia visas Centrinės ir Rytų Europos valstybes. Tačiau tai nepadėjo, o gal net įtakojo, kad ši šalis stipriai nukentėjo nuo finansinės krizės. Kodėl vis dar nesuprantame, kad netinkamais argumentais pagrįstos išvados gali privesti prie valstybei žalingų sprendimų?

Straipsnio puslapiai:

- Milda Dargužaitė

Close

Lietuviai įvertino savo finansinę padėtį

 Antrus metus Baltijos šalyse SEB banko atliekamo gyventojų finansinio saugumo tyrimo rezultatai rodo, kad Lietuvoje ir Latvijoje yra dvigubai mažiau savo finansine padėtimi patenkintų gyventojų negu Estijoje. Teigiamai savo finansinę ...

Kas slypi už „prašau atleisti savo noru“

 Dažniausiai iš darbo savo iniciatyva išeinama į susirastą geresnį darbą ar keičiantis šeimyninėms bei kitoms aplinkybėms. Tačiau beveik trečdalis išėjusių savo noru tai padarė dėl ne tokių malonių priežasčių, ...

Nerijus Mačiulis. Penkios smegduobės, galinčios pristabdyti pasaulio ekonomikos spurtą

 Pasaulio ekonomikos augimas – sparčiausias per pastaruosius septynerius metus. Deja, nepaisant teigiamų gyventojų ir įmonių lūkesčių bei kitų augimui palankių aplinkybių, horizonte netrūksta rizikų ir pavojų, galinčių nuslopinti ...

Rūta Vainienė. Skylių ir lopų sistema – sveikatos priežiūra

 Mūsų sveikatos priežiūros sistema primena seną vilnonę kojinę. Kadaise numegzta iš išardytų siūlų, daug kartų adyta, ji vis viena - skylėta. Atsivėrusi nauja skylė adoma ir lopoma, bet kitą dieną, žiūrėk – dar viena skylė, ...

Tyrimas: dėl kokių išlaidų labiausiai nerimauja ateities pensininkai?

 Maisto produktai, sveikatos priežiūra, poilsis ir kultūra – mažinti išlaidas šiose srityse išėjusiems į pensiją šalies gyventojams ateityje būtų sunkiausia, parodė „Swedbank“ užsakymu atliktas ...

Marius Dubnikovas. 12 litrų alkoholio suaugusiam – kada PSO pripažins šį skaičių?

 Klausimas, kiek alkoholio suvartoja lietuviai, pavasarį buvo sukėlęs didžiulį triukšmą ir daugybę diskusijų. Aistros šiuo metu aprimo, tačiau Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) reguliariai skelbiant apie krintančius ...

Žilvinas Šilėnas. Nelygybė šaltais nervais

 Kuo jautresnė tema, tuo šaltesniais nervais reikia ją narplioti. Atvykę į kraupios avarijos vietą profesionalūs gelbėtojai nepuola prie to, kuris garsiausiai rėkia. Jei rėkia, tai reiškia kvėpuoja. Iš pradžių reikia ...

Julita Varanauskienė. Kiek kainuoja ligos biuletenis?

 „Sodra“ šiais metais jau skaičiuoja bendro fondo biudžeto perteklių. Preliminariais devynių mėnesių duomenimis, biudžeto pajamų vertė viršijo išlaidas 51 mln. eurų. Tačiau bendras fondo rodiklis paslepia kai ...

Nerijus Mačiulis. Kas slypi už bitcoin sėkmės?

 Praėjusių metų pradžioje kriptovaliuta bitcoin kainavo mažiau nei 500 JAV dolerių. Per mažiau nei du metus ji pabrango daugiau nei 10 kartų. Kai kurios kitos kriptovaliutos gali pasigirti dar įspūdingesniais rezultatais. Kas slypi už ...

Tadas Povilauskas. Ar nauja krizė atsiris į Lietuvą 2018 metų spalį?

 Suėjo devyneri metai, kai 2008 metų rudenį Lietuvoje prasidėjo didžiausias nuo nepriklausomybės atkūrimo ekonomikos nuosmukis. Ekonomika tuomet per pusantrų metų susitraukė 17 proc., nedarbo lygis padidėjo iki 18 proc., nuvilnijo emigracijos ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas